Migracijos departamentas siūlo įvesti naują mokestį darbo jėgai iš trečiųjų šalių – tuomet esą labiau apsimokėtų vilioti grįžti lietuvius ir juos samdyti.
Jei prieš ketvertą metų užsieniečiai į Lietuvą važiuodavo dėl meilės, tai dabar jų motyvai daugiausia ekonominiai.
Prognozuojama, kad šie metai pagal darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičių bus rekordiniai, praneša LTV „Panorama“.
Migracijos departamento teigimu, samdydamos pigiau atsieinančius užsieniečius, įmonės daro meškos paslaugą Lietuvai – skatina emigraciją.
„Reikia imtis kažkokių priemonių tam, kad verslas baigtų daryti įtaką emigracijai iš Lietuvos. Šitą dalyką galima sutvarkyti tik ekonominėmis priemonėmis“, – įsitikinęs Dainius Petras Paukštė, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Departamentas siūlo įvesti integracijos mokestį.
„Atsiveži užsieniečius į šalį, sumoki į biudžetą užstatą, pabaigei darbus, dalis užstato grąžinama, kai jie išvyksta“, – siūlymą aiškina D. P. Paukštė.
Dėl mokesčio užsienietiška darbo jėga esą taptų brangesnė nei lietuviška, ir verslininkams apsimokėtų kviesti grįžti išvažiavusius lietuvius.
Verslininkai vardija už kinų, baltarusių ar kitų darbuotojų iš ne ES šalių leidimus gyventi ir dabar jau mokantys šimtus litų. Tačiau sako pasiryžę mokėti dar daugiau ir bet kokios tautybės darbuotojams, kad tik jų būtų.
„Sumoku mokestį, po dviejų savaičių gaunu darbuotoją – šiuo atveju vairuotoją su visomis vizomis, galintį dirbti. Už tai aš pasiruošęs tą mokestį mokėti“, – teigia Remigijus Žitkevičius, bendrovės „Vilniaus dobilas“ prezidentas.
Tačiau verslininkai pabrėžia, kad dėl naujo mokesčio trūkstamų specialistų nepadaugės. Esą valdininkai geriau paprastintų biurokratiją: Lietuvoje įdarbinti užsienietį trunka iki pusmečio, Latvijoje – savaitę.
Tačiau lengvinti įsidarbinimą užsieniečiams neskubama.
„Imigracija pirmiausiai vertinama kaip socialinis reiškinys, su tam tikromis socialinėmis pasekmėmis, kurios valstybei bus ilgalaikės. Todėl reikia pasiruošti tą reiškinį suvaldyti. Verslas pirmiausia žiūri per savo prizmę, per trūkstamas, neužpildytas darbo vietas“, – sako Laimonas Talat-Kelpša, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad darbuotojai iš užsienio naudingi Lietuvos ekonomikai, tačiau beveik pusė teigia, kad jų šalyje jau pakanka, užsieniečiai esą gali sukelti socialinių neramumų.
Reda Hofmanaitė
