Lietuvoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2014 metų pabaigoje siekė 12 078,34 mln. eurų ir, lyginant 2013 metais, susitraukė 5%. Į užfiksuotą nuosmukį valstybės institucijos sureagavo ataskaitomis apie neva tai paneigiantį investicinių projektų skaičių, o Vyriausybės išplatintame pranešime skelbiama, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie praėjusiais metais sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje nesanti tiksli. Visgi ekspertai kalba ne tik apie neigiamą investicijų susitraukimo įtaką valstybės biudžetui, bet ir apie pavojingą šalutinį to poveikį vietos verslui.
Investicijos, kurių nereikia?
Prastėjančius investicijų rodiklius premjeras A.Butkevičius teisina praėjusių metų gegužės mėnesį Vyriausybės įvykdytomis permainomis, kuomet valstybė išpirko „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir LESTO akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“. Tarp kitų priežasčių, kodėl vietoje stabilaus augimo pastaraisiais metais vienam Lietuvos gyventojui tenkanti investicijų suma susitraukė 200 eurų, ekonomistai įvardina ir nelanksčius darbo santykius bei nepatrauklią investicinę aplinką Lietuvos regionuose.
Pripažįstama, kad tai yra didžiulis nuostolis makroekonominiame lygmenyje, nes būtent užsienio kapitalo įmonės dauguma atvejų yra didžiausios mokesčių mokėtojos į valstybės biudžetą. Tačiau, anot apskaitos ir audito kompanijos „Added Value“ vadovo Arvydo Vainoro, ne mažiau aktualus yra investicijų svyravimų poveikis mikrolygmeniu:
„Paradoksalu, bet žvelgiant iš vietinio verslo perspektyvos, tarptautinės investicijos kartais kaip tik vertinamos kaip nemalonus konkurencinis iššūkis. Užsienio įmonės siūlo didesnius atlyginimus, suteikia daugiau socialinių garantijų, taiko pažangias darbo organizavimo ir verslo priežiūros technologijas. Regionuose, kuriuose tokių įmonių trūksta, vietos verslas yra savotiškoje „komforto zonoje“ – nesant konkurencijos, nereikia didinti darbo užmokesčio, modernizuoti verslo procesų. Žinoma, toks požiūris yra labai apgaulingas, tačiau vis dar gajus.“
Persiliejimo efektas
Tačiau, pasak eksperto, vertinant tarptautinių investicijų poveikį vietos verslui, apsiriboti požiūriu „čia ir dabar“ negalima. Ilguoju laikotarpiu, remiantis tarptautinėmis S. Gerschewski, B.S. Javorcik, K.E. Meyer ekonominio augimo analizėmis, tiesioginės užsienio investicijos neatsiejamos nuo vietinio verslo produktyvumo augimo. Užsienio įmonių padaliniai naudoja vietines žaliavas ir paslaugas, taip generuodami didesnį pelną vietiniams tiekėjams. Šių veikėjų atsiradimas šalies rinkoje taip pat kuria šalutinę naudą horizontaliame lygmenyje, apimančiame efektyvią technologinių inovacijų sklaidą.
„Pagrindinis trukdis jaunos ekonomikos augimui yra technologinių įgūdžių ir informacijos stoka bei dideli finansiniai kaštai, kuriuos sėkmingai eliminuoja tarptautinių įmonių atsiradimas. Verslo rinka nėra indiferentiška, todėl įgūdžiai ir technologijos, kuriuos, optimizuodami verslo procesus, taiko stambieji žaidėjai, mažesniais kaštais persiduoda ir vietos verslui.“, - teigia „Added value“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, tai reiškia, jog 2014 m. investicijų susitraukimas ne tik sumažino tiesiogines įplaukas į Lietuvos ekonomiką, bet ir turėjo migdomąjį poveikį atokesniuose regionuose veikiantiems vietos verslams.
