• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.

REKLAMA
REKLAMA

Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.

REKLAMA

Sko­la „neuž­gi­jo“

Aud­rius – iš tų lie­tu­vių, ku­ris neat­sis­py­rė pa­gun­dai ope­ra­ty­viai pa­pil­dy­ti iš­tuš­tė­ju­sią pi­ni­gi­nę. Kad ne­rei­kė­tų iki al­gos sko­lin­tis iš drau­go, Aud­rius pa­si­nau­do­jo grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pa­slau­go­mis – pa­si­sko­li­no pu­sant­ro šim­to li­tų.

REKLAMA
REKLAMA

„Sko­la ne žaiz­da – neuž­gi­jo“, – šian­dien ir rim­tai, ir juo­kau­da­mas sa­vo nai­vu­mą pa­šie­pia grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės sko­li­nin­kas.

Jau­no vy­ro ne­ma­lo­nu­mai pra­si­dė­jo, kai, iš­lei­dęs leng­vai gau­tą šim­ti­nę, už­mir­šo ją ati­duo­ti. Ne­su­rea­ga­vęs ir į pri­mi­ni­mus grą­žin­ti pi­ni­gus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš po­rą sa­vai­čių šiau­lie­tis ga­vo ant­sto­lio ra­gi­ni­mą su­mo­kė­ti kre­di­to bend­ro­vei pi­ni­gus.

Prie pa­sko­los – pu­sant­ro šim­to li­tų bei pa­lū­ka­nų – bu­vo pa­skai­čiuo­tos ir ant­sto­lio vyk­do­mo­sios by­los iš­lai­dos. Iš vi­so be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.

REKLAMA

Kre­di­tai – bet kam

Šiau­lių ant­sto­liai kons­ta­tuo­ja fak­tą: pa­sta­rai­siais mė­ne­siais vyk­do­mų­jų by­lų dėl smul­kių­jų kre­di­tų išieš­ko­ji­mo skai­čius re­kor­diš­kai išau­go.

Sko­los nuo ke­lių šim­tų iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų, su priau­gu­sio­mis pa­lū­ka­no­mis sie­kia iki ke­lio­li­kos tūks­tan­čių li­tų.

REKLAMA

Sko­li­nin­kai – įvai­raus am­žiaus, įvai­rios so­cia­li­nės pa­dė­ties, ne­re­tai ir ne­tu­rin­tys pa­ja­mų bei nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos.

Vi­lio­da­mos klien­tus pa­trauk­liais pa­ža­dais ir ne­si­gi­lin­da­mos į jų mo­ku­mą, smul­kių­jų kre­di­tų bend­ro­vės pri­vers­tos kreip­tis į teis­mus ir ant­sto­lius dėl pi­ni­gų išieš­ko­ji­mo pri­vers­ti­niu bū­du.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ant šiau­lie­čio ant­sto­lio Ri­čar­do Kud­raus­ko dar­bo sta­lo – de­šim­tys vyk­do­mų­jų by­lų, ku­rios bu­vo pra­dė­tos smul­kių­jų kre­di­tų bend­ro­vių pra­šy­mu.

Vie­na vyk­do­mo­ji by­la – jau mi­nė­to Aud­riaus. Vien ant­sto­lio vyk­dy­mo iš­lai­dų šiau­lie­čiui jau „pri­kap­sė­jo“ be­veik pus­ket­vir­to šim­to li­tų.

REKLAMA

Ši vyk­do­mo­ji by­la te­bė­ra ne­baig­ta – pi­ni­gai, ku­rie anks­čiau ar vė­liau bus išieš­ko­ti iš sko­li­nin­ko, „kap­si“ ir to­liau.

Pa­per­ka rek­la­ma

Ants­to­lis R. Kud­raus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­nes vei­kia grei­tų­jų kre­di­tų rek­la­mos, ža­dan­čios „nie­ko ne­kai­nuo­jan­čius pir­mus kre­di­tus“ per ke­lias mi­nu­tes.

REKLAMA

„Tie­sos kai ku­rio­se rek­la­mo­se yra, – tei­gė ant­sto­lis. – Daž­niau­siai už­ten­ka ke­lių mi­nu­čių, kad pi­ni­gai bū­tų ran­ko­se.“

Ta­čiau į ne­va „nie­ko ne­kai­nuo­jan­čius kre­di­tus“ tei­si­nin­kas žiū­ri skep­tiš­kai.

„Lie­tu­viai nai­viai gal­vo­ja, kad kre­di­to bend­ro­vė ga­li da­ly­ti lab­da­rą“, – tei­gia R. Kud­raus­kas, at­skleis­da­mas, kad po rek­la­mi­niu šū­kiu „pir­mas kre­di­tas nie­ko ne­kai­nuo­ja“ sle­pia­si ne­mo­ka­mas kre­di­to su­tar­ties įfor­mi­ni­mas, bet ne di­džiu­lės pa­lū­ka­nos, ku­rios nea­be­jo­ti­nai bus pa­skai­čiuo­tos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bė­da, kad žmo­nės, ant­sto­lio žo­džiais, nai­viai ti­ki, kas jiems sa­ko­ma rek­la­mo­je ir, jei jau ne­mo­ka­mai duo­da­ma pa­sko­la, ko­dėl jos ne­pa­siė­mus, tad nuei­na ir pa­sii­ma.

Pas­te­bė­ta, kad žmo­nės smul­kiuo­sius kre­di­tus daž­niau lin­kę im­ti iš­siųs­da­mi trum­pą­sias ži­nu­tes. Ta­čiau bū­das šim­tu­ką ki­tą įsi­dė­ti į pi­ni­gi­nę tie­siog pre­ky­bos vie­to­se, anot R. Kud­raus­ko, taip pat po­pu­lia­rus.

REKLAMA

„Už­ten­ka apie 18 ar 19 va­lan­dą pa­ste­bė­ti grei­tų­jų kre­di­tų pa­slau­gą tei­kian­tį kios­ką, – eks­pe­ri­men­tą siū­lo ant­sto­lis. – Ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad per va­lan­dą prieis ko­kie še­ši klien­tai, su­gaiš 4–5 mi­nu­tes ir gaus pi­ni­gus.“

REKLAMA

Pas­ko­los – iš bė­dos ir iš kvai­lu­mo

R. Kud­raus­kas iš­ski­ria dvi sko­li­nin­kų gru­pes. Pir­mie­ji ke­lia­šim­ti­nes pa­sko­las ima pri­spau­dus rei­ka­lui.

Ki­ti sko­li­nin­kais tam­pa, ant­sto­lio žo­džiais, iš kvai­lu­mo – pri­sti­gę „bam­ba­liui“ alaus, deg­ti­nės bu­te­liui ar no­rė­da­mi mer­gi­ną ka­vi­nė­je pa­vai­šin­ti.

REKLAMA
REKLAMA

„For­ma­lu­mai ne­rei­ka­lin­gi, už­ten­ka nuei­ti prie ar­ti­miau­sio spau­dos kios­ko, pre­ky­bos cent­ro ar iš­siųs­ti pa­sko­los pa­gei­da­vi­mą trum­pą­ja ži­nu­te“, – grei­tų pi­ni­gų pra­si­ma­ny­mo pla­ną klo­ja ant­sto­lis.

Tik ke­lios mi­nu­tės ir kre­di­tas paim­tas – paim­tas ir pa­mirš­tas. Ir pri­si­me­na­mas daž­nai tik ta­da, kai su­lau­kia­ma ant­sto­lio ra­gi­ni­mo.

Žmo­nėms ne­di­de­lės – ke­lių šim­tų li­tų – pa­sko­los neat­ro­do grės­min­gos ir, pa­ste­bė­ta, daž­nai lai­ko­ma­si nuo­mo­nės, kad dėl to­kių su­mų nie­kas ne­si­ter­lios.

Taip ma­nan­tys gy­ven­to­jai tu­rė­tų nu­si­vil­ti: išieš­ko­ji­mą ant­sto­liai vyk­do ne­prik­lau­so­mai nuo pa­sko­los dy­džio.

Tie, ku­rie kre­di­tą ėmė „iš bė­dos“, ant­sto­lio tei­gi­mu, pa­pras­tai at­bė­ga vos ga­vę pir­mą­jį ra­gi­ni­mą – pri­si­pa­žįs­ta pa­mir­šę sko­lą, pra­šo leis­ti mo­kė­ti ją da­li­mis.

Ki­taip bū­na su pa­siė­mu­siai­siais kre­di­tą „iš kvai­lu­mo“. To­kie į ra­gi­ni­mus, ne­gal­vo­da­mi apie fi­nan­si­nes pa­sek­mes, ne­rea­guo­ja, kol ant­sto­lių ini­cia­ty­va ne­pra­de­da­mos blo­kuo­ti ban­ko są­skai­tos, tik­ri­na­mi pa­ja­mų šal­ti­niai, su­tuok­ti­nio pa­ja­mos ir ne­tgi ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas.

REKLAMA

Pa­si­tai­ko, kad sko­la žmo­gų pa­si­ve­ja jam dir­bant už­sie­ny­je. Pas­kel­bus sko­li­nin­ko paieš­ką, jis ant­sto­liams pri­si­pa­žįs­ta ke­lių šim­tų li­tų pa­sko­lą pa­siė­męs ke­lio­nei į už­sie­nį, ir ją pa­mir­šęs.

Rei­kia įver­tin­ti ga­li­my­bes

Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos (LSVKA) duo­me­ni­mis, per 2011 me­tus įmo­nėms, Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos na­rėms, bu­vo vė­luo­ja­mi grą­žin­ti ma­žiau nei pen­ki pro­cen­tai su­teik­tų var­to­ji­mo kre­di­tų.

Liu­tau­ras Va­lic­kas, LSVKA val­dy­bos pir­mi­nin­kas, už­tik­ri­no, kad nė vie­na įmo­nė nė­ra suin­te­re­suo­ta per­duo­ti sa­vo klien­to sko­los išieš­ko­ti ant­sto­liams ir to­kiu bū­du ap­sun­kin­ti žmo­gaus si­tua­ci­jos.

„Į teis­mus dėl sko­los išieš­ko­ji­mo daž­niau­siai krei­pia­ma­si tik dėl pik­ty­biš­kai sa­vo pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­vyk­dan­čių sko­li­nin­kų“, – sa­kė L. Va­lic­kas.

Pa­sak LSVKA val­dy­bos pir­mi­nin­ko, jei žmo­gus nu­spren­dė sko­lin­tis, jis bū­ti­nai tu­ri pa­gal­vo­ti, ar su­ge­bės grą­žin­ti var­to­ji­mo kre­di­tą, pa­lū­ka­nas ar ki­tus mo­kes­čius su­tar­ty­je nu­ro­dy­tu lai­ku.

REKLAMA

LSVKA vie­ni­ja­mų įmo­nių duo­me­ni­mis, 2011 me­tų balandžio–gruodžio mė­ne­sius įmo­nės, aso­cia­ci­jos na­rės, su­tei­kė dau­giau kaip 143 tūks­tan­čius var­to­ji­mo kre­di­tų už be­veik 90 mi­li­jo­nų li­tų.

Gatvės apk­lau­sa: ką ma­note apie sko­las ir sko­li­ni­mą­si?

Žil­vi­nas, be­dar­bis (stak­li­nin­kas):

 

Žilvinas (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko) (nuotr. Balsas.lt) (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko)

– Anks­čiau pir­kom kom­piu­te­rį iš­si­mo­kė­ti­nai, bet kol tu­ri­me sa­vo pi­ni­gų, sko­lin­tis ne­ver­ta – ge­riau pirk­ti iš kar­to. Ma­no drau­gai sko­li­na­si iš grei­to­jo kre­di­to kom­pa­ni­jų, o pa­skui vis­ką grą­ži­na. Ma­nau, tai ge­riau­sia ir pa­ti­ki­miau­sia žmo­nėms, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gų.

Jo­nas, Šiau­lių uni­ver­si­te­to kū­no kul­tū­ros spe­cia­ly­bės stu­den­tas:

 

Jonas (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko) (nuotr. Balsas.lt) (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko)

– Sko­lin­tis ne­mėgs­tu, nes rei­kia grą­žin­ti. Ge­riau gy­ven­ti iš to, ką už­dir­bi. Apie grei­tuo­sius kre­di­tus ma­no nuo­mo­nė nei­gia­ma, nes kai ku­riems ir ma­žą su­mą, to­kią kaip du šim­tai li­tų, grą­žin­ti sun­ku.

REKLAMA

Jei­gu tu­ri dar­bą – leng­viau, bet jei­gu ne­dir­bi, tuo­met ge­riau ne­si­sko­lin­ti.

Dže­ral­das ir Eve­li­na, IT in­ži­nie­rius ir ad­mi­nist­ra­to­rė:

Dže­ral­das ir Eve­li­na (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko) (nuotr. Balsas.lt)(nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko)

– Ėmė­me būs­to pa­sko­lą, nes, kai sa­vo pi­ni­gų tiek ne­tu­ri, nė­ra ki­tos išei­ties. Iš pra­džių sun­ku gy­ven­ti sko­lo­je – skai­čiuo­ji, o pa­skui pri­si­tai­kai ir mo­ki sko­lą kaip ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius be jo­kių pro­ble­mų.

Grei­tai­siais kre­di­tais ne­si­nau­do­ju, ne­pa­si­ti­kiu – at­ro­do, kad ten pink­lės. Gal kam nors iš bė­dos tin­ka, bet ge­riau sko­lin­tis iš drau­gų.

Ro­mas, pen­si­nin­kas, bu­vęs in­ži­nie­rius:

 

Romas (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko) (nuotr. Balsas.lt) (nuotr. „Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko)

– Se­no­vės lie­tu­viui sko­la yra ne­bū­din­ga. Anks­čiau lie­tu­viai nie­kuo­met ne­mėg­da­vo sko­lin­tis, nes ži­no­jo, kad sko­la kaip žaiz­da, neuž­gis.

Grei­tie­ji kre­di­tai – dar blo­giau. Vers­kis kaip tik ga­li, kad tik ne­rei­kė­tų sko­lin­tis.

Imant pa­sko­las rei­kia ati­džiai pa­skai­čiuo­ti, vis­ką įgy­ven­din­ti pa­gal pro­jek­tą. O ne taip – atė­jau, pa­ma­čiau ir duok.

Edita KARKLELIENĖ, Gin­ta­rė VA­LUC­KY­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų