„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga.
„Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas. ES išeis iš krizės kaip pralaimėtoja. Eurozonos ekonomikos kritimas 2020 metais buvo didžiausias, todėl ir atsigavimas bus lėtesnis, palyginti su kitais ekonomikos galiūnais – JAV ir Kinija.
Ypač augs atotrūkis tarp JAV ir ES. JAV prieškrizinį lygį pasieks jau šiemet, o ES tik kitais metais. Tai lemia, nes ES vis dar taiko griežtesnius karantino ribojimus. Be to, JAV turi žymiai didesnį ekonomikos skatinimo paketą. O ES tikimybė susitarti dėl papildomo skatinimo yra menka. Be to, jeigu JAV jau vyrauja laisvės atmosfera, o karantino ribojimai mažėja, ES tokios tendencijos neturime. Čia vyrauja baimės, nepasitikėjimo, neapibrėžtumo atmosfera. Taip pat ES lėtai vyksta vakcinacijos procesas“, – sakė ekonomistas Ž. Mauricas.
Pasak jo, auga atotrūkis ir pačioje Europoje tarp Šiaurės ir Pietų valstybių.
„Ir vargu ar išeis kažką pakeisti, nes Šiaurės šalys nenorės remti Pietų valstybių. ES turės verstis su ta parama, kuri jau yra sutarta. Tačiau patvirtintas 750 milijardų eurų dydžio Europos atsigavimo fondas nebus pakankamas sumažinti atskirtį tarp valstybių“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, Lietuvos ekonomika struktūra palanki šiai krizei, nesame priklausomi nuo turizmo.
„Tačiau ne visi ekonomikos sektoriai atsigaus vienodai, šiuo metu Lietuvoje „K“ raidės krizė. Trumpai tariant kam krizė, o kam ne. Iš tikrųjų pirmojo karantino metu didžioji dalis ekonominių sektorių patyrė „V“ raidės formos recesiją, tai yra visi sėdėjo vienoje valtyje, tačiau antrojo karantino metu dalis sektorių visai nepatiria nuosmukio, o dalis – patiria gerokai didesnį nuosmukį nei pirmojo karantino metu.
Pavyzdžiui, pernai gyventojų mobilumas buvo ženkliai sumažėjęs tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėmis prekiaujančiose įmonėse (apyvartos taip pat), tad abiejuose sektoriuose buvo stebima „V“ raidės formos krizė. Tačiau antrojo karantino metu gyventojų mobilumas nukrito tik ne maisto prekėmis prekiaujančiose įmonėse, bet maisto prekių parduotuvėse – išaugo. Atitinkamai, 2021 metų sausio mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių metinis apyvartų augimas siekė 9,2 proc., o ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartos krito 14,4 proc.“, – pasakojo ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, karantinas lemia nekilnojamo turto (NT) kainų augimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Be to, auga namų pardavimai, vyksta debutizacija.
„Komercinio nekilnojamojo turto segmente šiais metais galima tikėtis pokyčių – prekybos centrų, biuro paskirties patalpų akcijų indeksai nuo 2020 metų pradžios krito atitinkamai 18 proc. ir 26 proc., tuo metu sandėliavimo, pramonės ir multifunkcinės paskirties nekilnojamojo turto objektų akcijų indeksai pakilo atitinkamai 12 proc., 14 proc. ir 17 proc.“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, net ir karantino metu augo vidutinis darbo užmokestis.
„Trys Lietuvos didieji miestai peržengė 1000 eurų į rankas atlyginimo ribą. Atlyginimais Lietuva aplenkė Latviją ir sparčiai artėja prie Estijos“, – teigė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, pandemijos krizė gali atnešti ir neigiamų padarinių.
„Vienas svarbiausių šių metų uždavinių bus išvengti jaunimo emigracijos ir šešėlinės ekonomikos augimo. Jeigu krizei jautrių sektorių veikla dar ilgai nebus atlaisvinta, tai gali paskatinti įmones veiklą vykdyti neskaidriai, o juose dirbančius asmenis – ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių svetur“, – sakė ekonomistas.
