Šių metų biudžete šioms subsidijoms skirta 4 mln. eurų, kitąmet planuojama skirti 10 mln. eurų. LB skaičiuoja, kad tai paskolų apimtį dar šiais metais gali padidinti 27 mln. eurų, o kitais – 70 mln. eurų, o tai, T. Garbaravičiaus teigimu, sudarytų 14 proc. metinės būsto paskolų apimties atitinkamuose regionuose.
„14 proc. yra daug. Jei Lietuvoje būsto kreditas augtų 14 proc., tuomet Lietuvos bankas jau tikrai imtųsi priemonių. Akivaizdu, kad tose vietovėse rinka yra mažiau likvidi ir toks augimas turės poveikį“, – LB metinėje nekilnojamo turto konferencijoje sakė T. Garbaravičius.
LB kol kas nemato grėsmės, kad šios paskolos gali išbalansuoti rinką ar sukelti būsto kainas, bet jei būtų reikšmingai didinamos subsidijos, bankas jau pradėtų nerimauti, tvirtino LB valdybos narys.
„Lengviausia yra dalinti pinigus, tačiau tai išbalansuoja rinką. Būstai taps brangesni ir už tą pinigų sumą žmonėms bus sunkiau įpirkti (būstą – BNS)“, – pažymėjo T. Garbaravičius.
Pasak jo, paprastai, naudojant paklausą didinančias priemones, tarkime, pradinio įnašo kompensavimą, reikia pagalvoti ir apie pasiūlą skatinančias priemones.
„Reikia ieškoti balanso (...), tačiau su pasiūla yra gerokai sudėtingiau. Be to, kažkodėl visada yra teikiama parama būsto įsigijimui, bet nuoma yra pamirštama. Kodėl visada reikia remti pirkimą, o ne nuomą? Čia taip pat būtų gerai rasti balansą, nes pirkimo ir nuomos rinkos yra susijusios. Jei tik į vieną pusę sveri svarstykles, rinka išsibalansuoja“, – teigė T. Garbaravičius.
Vyriausybė nuo rugsėjo 1 dienos jaunoms šeimoms teikia subsidijas pirmo būsto kredito daliai arba pradiniam įnašui padengti. Paskolos suma negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
