Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.
„Didžiausią nepasitenkinimą kelia degalinių savininkai, sakyčiau, gal net ne visi, o dalis savininkų nori nuvažiavimų tiesiogiai į degalines“, – atsakydamas į socialdemokrato Juozo Oleko klausimą, Seime ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, numatyta, kad degalinės prie magistralės galės vystyti ir kitus verslus.
„Prie jungiamųjų kelių bus galimybė visoms degalinėms vystyti ne tik degalinių verslą, bet statyti ir daugiau – galima ir poilsio vietas, ir parkavimo vietas taip, kaip yra daroma visoje Europoje“, – parlamentarams sakė R. Masiulis.
„Problema yra, kad jeigu patenkinti tuos prašymus, kuriuos turi tos kelios degalinių savininkų įmonės, tai vieni gaus nuvažiavimus, kiti negaus, nes dažniau kas penkis kilometrus negali daryti (nuvažiavimų –BNS), o čia bus visiems vienodos sąlygos ir tikrai nenukentės interesai“, – teigė susisiekimo ministras.
Kelių direkcija teigia, jog jungiamieji keliai tam ir būtini, kad jais saugiai ir nestabdant pagrindinio srauto būtų galima privažiuoti prie kitos infrastruktūros, žemės sklypų. Pasak jos, pagrindiniame kelyje bus įrengtos visos nuorodos, todėl vairuotojai iš anksto bus informuoti, o atstumas iki degalinių iš esmės nesiskirs nuo dabartinio.
Pasak direkcijos, degalinių atstovams pernai buvo pristatyta nauja koncepcija, sąlygos jiems esą tiko.
„Tačiau vėliau keli tinklai pradėjo reikalauti išskirtinių sąlygų“, – teigia direkcija.
Portalas lrytas.lt rašė, kad projektas numato, jog į degalines bus patenkama tik jungiamaisiais keliais, viadukais nuvažiavus nuo magistralės. Tai reiškia, kad vairuotojai, praleidę nusukimą, kitoje sankryžoje turės grįžti ir iki degalinės važiuoti kelis ar keliolika kilometrų.
Kelių direkcija aiškina, kad „Via Baltica“ ruožas bus rekonstruojamas pagal automagistralės kategoriją, todėl, norint padidinti leistiną greitį iki 130 kilometrų per valandą, tiesioginiai įvažiavimai į degalines yra neįmanomi.
Sankryžos ir nuovažos kiekvienoje tokios magistralės pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 kilometrus, todėl papildomiems įvažiavimams įrengti nėra galimybių.
Dėl kelio rekonstrukcijos projekto sprendinių gegužės 21 dieną Vyriausybėje bus rengiamas pasitarimas.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pabrėžė, kad degalinės ir kitas verslas negali būti atkirstas nuo „Via Baltica“ kelio.
40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija dabar veikia 14 degalinių: po vieną „Orlen“, „Emsi“, „Vakoil“, „Rotada“, „Aris“, „Neste“, „Uno X“, DKV, „Baltic Petroleum“, „Alauša“ bei po dvi „Circle K“ ir „Viada“.
