Labiausiai pasisekė tiems verslams, šalia kurių yra vadinamieji „Pokestops“. Kavinių, restoranų savininkai socialiniuose tinkluose paskelbia, jog būtent šitame „Pokestope“ nupirks jauką (angl. lure), kuris privilios daugiau pokemonų. Amerikos verslininkai įsitikino, kad tuo pačiu priviliojama ir daugiau klientų, kurie nusprendžia prisėsti ir įsigyti maisto ar gėrimų. Tokių sėkmės istorijų internete – ne viena. Verslininkai siūlo nuolaidas, įvairias akcijas už pagautus pokemonus ar net palaikydami savo komandą skelbia specialius pasiūlymus tam tikrai žmonių grupei.
Apie savo planus bendradarbiauti su „Pokemon Go“ kūrėjais paskelbė ir greitojo maitinimo milžinė „McDonald's“. Įmonė taps žaidimo kūrėjos „Niantic“ partnere Japonijoje, kurioje šis žaidimas vis dar oficialiai nepristatytas.
Pokemonų komunikacija Lietuvoje
Per kelias dienas šis žaidimas sparčiai ėmė populiarėti ir Lietuvoje. Į aktualijas reaguoja ne tik verslininkai, bet ir politikai.
Štai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Juras Požela socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino rasto pokemono nuotrauka. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis netruko pašmaikštauti, kad nuotraukoje mato ne vieną pokemoną.
Visgi daug reikšmingesnė pokemonų komunikacija tapo Lietuvos verslui. Kai kurie restoranai ragina dalintis jų erdvėse pagautų pokemonų nuotraukomis, kiti žada tam tikru metu paleisti jauką (angl. lure), kuris privilios daugiau pokemonų.
Pokemonų nuotraukomis dalinasi ir bankai bei valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamentas. Pokemonais bandoma pritraukti ir į biblioteką.
Pokemonų maniją išnaudoja ir mobiliojo ryšio bendrovės. „Tele2” norėdami paskatinti naudotis nauja paslauga, siūl4 pirmiesiems 10 tūkst. pirkėjų nemokamai gauti 100 Pokemonų monetų už 0,99 euro. „Omnitel“ atkreipė dėmesį į greitai senkančias žaidėjų baterijas ir pasiūlė akciją išorinėms baterijoms.
„Pokemonų karštinę visame pasaulyje jau pradėjo gaudyti ir verslas, panaudodamas juos savo rinkodaroje. Daugeliu atveju, tai susiję su pačiu žaidimo procesu – kol kas konkrečių duomenų apie „Pokemon GO“ žaidėjų sunaudojamus mobiliuosius duomenis neturime, tačiau jau pastebėjome išaugusį susidomėjimą mobiliojo ryšio planais ir išorinėmis telefonų baterijomis – aukščiausia 4G ryšio kokybė ir ilgas baterijos veikimas yra būtinos šio žaidimo sėkmės sąlygos. O kad būtų dar paprasčiau ir patogiau naršyti, traukiniuose tarp Vilniaus ir Kauno įdiegėme nemokamą „Omnitel“ 4G Wi–Fi ryšį. Sunkus savaitgalis pokemonų laukia ir kitą savaitę Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje – tris dienas uostamiestyje veiks nemokamas „Teo“ Wi–Fi“, – apie versle pritaikomą pokemonų strategiją pasakoja „Teo“ ir „Omnitel“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Sėkmę jau pajuto ir „Lietuvos draudimas“ pasiūlęs specialius planus pritaikytis pokemonų gaudytojams.
„Pasiūlymas tikrai sukėlė didžiulį susidomėjimą socialiniuose tinkluose. Žmonės dalinasi naujiena, atkreipia dėmesį ir rinkos profesionalai. Tad dėmesio prasme tikrai apsimoka. Peržiūrėjus užklausas, susijusias su asmens draudimu savo internetiniame puslapyje, pamatėme, kad užklausų srautas padidėjo 10 kartų. Aišku, draudimas nėra toks produktas, kaip karštos bandelės. Žmonės apgalvoja, taigi apie pardavimo rezultatus kalbėti dar anksti. Džiaugiamės, kad pasinaudoję šia rinkodarine akcija paskatinome apskritai galvoti apie draudimą“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai Ingrida Žaltauskaitė.
„Pokemonizacija“ – neišvengiama?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pamini, kad nors kol kas pokemonų ekonomikos skaičiavimų atlikta nėra, tenka pastebėti, kad tai veiksminga marketingo priemonė.
„Skaičiau, kad kažkas apskaičiavo, jog nusipirkus pokemonų pritraukėjų ir paskelbus, kad šioje vietoje bus pokemonų, verslininkas sulaukė daug daugiau žmonių. Kaip veikia Lietuvoje, kol kas neaišku. Aš manau, kad ir ateis tokios strategijos ir į Lietuvą, tik šiek tiek vėliau, kaip visada. Iš kitos pusės, čia lygiai tokia pati priemonė, kai barai skelbia, jog rodys rungtynes ir pritraukia į savo barus daugiau klientų, kurie tuo pačiu įsigyja ir maisto bei gėrimų. Lygiai taip pat yra su pokemonais: ateikite ir rasite jų pas mus“, – sako Ž. Šilėnas.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA) direktorius Gintaras Šeputis pasakoja, kad fantazijai ir sumanumui ribų nėra. Tad ir galimybės integruoti žaidimą į verslą – didžiulės.
„Reklama nėra kažkoks išgalvotas dalykas. Ji eina ten, kur yra žmonių srautai ir kažkoks susidomėjimas. Šiuo konkrečiu atveju, susidomėjimas kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje yra. Nežinau dar kokio masto, bet tikriausiai bus kaip ir visur. Tie prekės ženklai, kuriems aktualu būti su savo vartotojais, stengsis įsitraukti“, – sako G. Šeputis.
Pasak jo, net jei verslininkas ir fiziškai naujų klientų nepritrauks, jis plės žinią apie savo prekės ženklą.
„Visi sprendimai, kurie ves ir palaikys žmonių susidomėjimą ir norą dalyvauti tame žaidime, tai visi iš to kažkiek daugiau dėmesio gaus. O dėmesys suponuoja, kad jei turi žmonių dėmesį, gali jiems kažką pasiūlyti, kažkur pakviesti ir panašiai“, – komentuoja KOMAA direktorius.
