Kalba eina ne vien tik apie nekilnojamąjį turtą, tačiau ir apie skolos vertybinius popierius.
Praėjus šiek tiek daugiau nei pusei mėnesio po vieno didžiausių JAV investicinių bankų Lehman Brothers bankroto, vis labiau ryškėja padariniai rinkose.
Plačiajame internete rašoma, kad skolos vertybinis popierius, arba dar kitaip obligacija, yra vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio juridinio asmens joje nustatytais terminais nominalią vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą. Priduriama, kad obligacijos yra viena saugiausių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą.
Tačiau ne visuomet pabrėžiama, kad obligacijos savininkas prisiima ir vadinamąją emitento riziką, ko prieš įsigyjant bet kokį skolos vertybinį popierių pamiršti nederėtų. Trumpiau tariant, emitento bankroto atveju iškyla reali grėsmė investuotojui patirti visišką nuostolį.
Lietuvoje tarp privačių investuotojų vis populiarėja vadinamieji SASO (su akcijų rinka susietos obligacijos). Jų esmė yra paprasta – nominalioji vertė arba dalis jos yra garantuojama, visa kita tiesiogiai priklauso nuo tam tikros rinkos ar pavienių akcijų judėjimo. Emitento riziką perima investuotojas!
Lietuviškus SASO galima būtų iš dalies lyginti su vokiškai kalbančiose šalyse vis labiau klestinčiais vadinamaisiais sertifikatais (arba dar kitaip struktūrizuotais produktais). Sertifikatai yra išvestiniai finansiniai instrumentai, kurių vertė tiesiogiai priklauso nuo kokios nors bazinės vertės (akcijos, indekso, žaliavų ir pan.). Skirtumas nuo lietuviškų SASO yra tik tas, kad ne visų sertifikatų nominalioji vertė yra garantuota.
Sertifikatų rinka Vokietijoje pagal produktų skaičių yra didžiausia visoje Europoje. Čia jų šiuo metu daugiau nei 360 tūkstančių. Nenuostabu, kad savo laiku Lehman Brothers, besivaikydamas naujausių investicinių „madų“, taip pat emitavo virš 100 struktūrizuotų produktų. Paaiškėjus, kad emitento „nebėra“, struktūrizuotų produktų biržoje Frankfurte galima buvo matyti tik raudoną užrašą: „Lehman Brothers produktų prekyba atidedama neribotam laikui“.
Ką tai reiškia privačiam investuotojui? Ogi tai, kad jo vertybinis popierius gali likti bevertis.
Su kiekviena diena nepasitenkinimo banga Vokietijoje vis didėja. Privatūs investuotojai jaučiasi apgauti. Pasigirdo ir pirmųjų gandų, kad finansų patarėjai žinodami apie emitento didžiules problemas, neperspėję investuotojų apie galimą emitento riziką, toliau patarinėjo pirkti „Lehman Brothers“ struktūrizuotus produktus. Nenuostabu, kad tokie kaltinimai kyla. Sertifikatai (kaip beje ir SASO) skirti nebūtinai profesionalams - labiau plačiajai publikai.
Nenuostabu ir tai, kad emitento rizikos aspektas šiuo atveju liko visai pamirštas. Rinka paprasčiausiai nebuvo susidūrusi su tokiu atveju. Šių metų pavasarį investiciniam bankui „Bear Stearns“ pasitraukus iš finansinių rinkų, pirmą kartą buvo užduotas šis klausimas. Tačiau tąkart visiškai nukraujavusį banką paskutinę minutę nuo bankroto išgelbėjo konkurentas „J.P. Morgan“. Emitento „Bear Stearns“ struktūrizuotų produktų prekyba vyksta sėkmingai iki šiol.
