Pasak ministro, dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina įvertinti visas galimybes, kaip iš esmės paspartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje.
„Turime sutelkti visas pastangas, kad būtų laikomasi sutarto darbų grafiko ir galėtume kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas – iki 2024 metų pabaigos matytume artėjančią sankasos statybų pabaigą tarp Kauno ir Panevėžio ir būtume pasiruošę statyboms atkarpose nuo Kauno iki Vilniaus, taip pat iki Lenkijos sienos“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Penktadienį tai jis aptarė su „Rail Baltica“ projekto vystytojais – „Lietuvos geležinkelių“, „LTG Infra“ vadovais, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos ir Stebėtojų tarybos atstovais.
Pasak ministro, siekiant didinti projekto parengtumo lygį, pasiruošti statyboms ir laiku atlikti visus darbus, projektą Lietuvoje vykdančios ir koordinuojančios bendrovės turėtų tam skirti būtinus žmogiškuosius ir kitus resursus, sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
„Atkarpos Lietuvoje turi pradėti veikti kuo anksčiau, nelaukiant viso projekto pabaigos“, – susitikime kalbėjo ministras.
Šiemet numatoma tęsti tiek pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos teritorijų planavimą ruožuose Kaunas–Vilnius, Kauno geležinkelio mazgas bei Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos siena, tiek regioninės reikšmės objektuose.
Taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl pagrindinės linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir projektavimo paslaugų. Ketinama pasirašyti projektavimo sutartis ir Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depams, Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūrai, Vilniaus geležinkelio mazgui bei regioninėms stotims ir jų jungtims atkarpoje Kaunas–Vilnius.
Be to, augs geležinkelio statybos apimtys ruože Kaunas– Lietuvos ir Latvijos siena: Jonavos rajone bus statoma geležinkelio sankasa, inžineriniai statiniai, privažiuojamieji keliai automobiliams, geležinkelio tiltas per Neries upę.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
