Per tris metus buvo parašyti daugiau nei 3 tūkst. straipsnių apie tai, kaip Lietuva neva skursta ir kokius kvailus sprendimus priima, nors pagal perkamąją galią, tenkančią vidutiniam gyventojui, lenkia tokias šalis, kaip Estija, Lenkija ar Ispanija ir tą pačią Rusiją.
Labai daug dėmesio kreipiamą į Lietuvos pasitraukimą iš BRELL žiedo, kuris jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Rusiją.
Klausimas, kodėl Rusijos dezinformacija taip domisi Lietuvos ekonominiais ir energetiniais sprendimais.
Atsakymas gan banalus ir tuo pat sudėtingas. Visų pirma bandoma prieš tai okupuotas šalis išlaikyti įtakos zonoje, bet tuo niekas nesibaigia, nes tas bandymas turi mums milžiniškų pasekmių.
Energetikos klausimo kėlimas ir ekonominis Rusijos karas daro milžinišką įtaką mūsų šalies ekonominiams ir politiniams klausimams. Rusija pradėjo ir prapylė karą dėl energetikos. Bandė įvairiais būdais sukelti dujų kainą ir jiems tai pavyko, kai 2022 metais dujų kaina priartėjo prie keturių eurų už kubinį metrą.
Vėliau Europa nusisuko nuo Rusijos ir galutinai nutraukė santykius. Apsirūpino pati dujomis iš suskystinto terminalo, tačiau tokios atakos rezultatai dar ilgai tyvuliuoja mūsų informaciniame tinkle.
Rusijai veikiant per energetinį klausimą jie sukelia labai dideles bangas – sukilo energetikos kainos, tada elektros kainos, tada verslas turėjo kelti prekių ir paslaugų kainas. Po to kilo infliaciniai procesai ir galiausiai pabrango pinigai, nes centriniai bankai bandė stabilizuoti situaciją.
Visuose šiuose procesuose mes pradedame diskutuoti, kas kaltas, dėl didelių kainų, dėl pabrangusių paskolų dėl nestabilios situacijos versle ir taip toliau, nors pradinė priežastis buvo Rusijos ekonominis karas ir dujų branginimas. Mes pametame pirminį problemos šaltinį ir kaltiname vienas kitą arba net nepasitikime.
Rusija šį įrankį naudoja labai aiškiai, net realiai paaukojo Gazprom kompaniją, kuri tikriausiai arti bankroto praradusi Europos rinką. Bet ji ir toliau bando žaisti pirminiame taške ties energetika. Bando išmušti mūsų pasitikėjimą mūsų energetikos tinklais – dėl to, kad mes nebebūsime BRELL tinkle.
Taip pat keliami klausimai ar energetikos bendrovės gali būti skaidrios ir kotiruotis biržoje, ar jos turi būti pelningos ir mokėti dividendus, nors kiekviena bendrovė turi būti pelninga arba žūti.
Labai atsargiai turime vertinti kiek brukalų mums yra siunčiama apie įvairias sritis, bet tame tarpe ir energetikoje, nes ji labai stipriai veikia mūsų ekonomiką ir tiesioginį gerbūvį. Atsisukus atgal atrodo keistai, kai visi ekonominiai ir energetiniai projektai puolami be jokių skrupulų.
Galima pavardinti – Būtingės terminalas, suskystintų dujų terminalas, Darbėnų vandenilio gamykla, Reihnmetall gamykla, jūros vėjo parkas ir visi kiti. Šie projektai atveda investicijas, kurias norės ginti ir tai yra didžiausias mūsų saugumo garantas.
