M.Bartuška teigia kol kas nėra įsigilinęs į vidaus sandorių problematiką, tačiau tikino nematantis priežasties, kodėl jų nebūtų galima pakeisti viešaisiais pirkimais, jeigu antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vis vien paslaugas perka iš išorės.
„Dalis subrangos yra vykdoma vėliau per kontraktus su trečiosiomis šalimis ir čia tikriausiai yra viena didžiausių problemų, kur vienas iš pirmųjų darbų bus keisti. Šiai dienai užprašiau padaryti analizę, kaip būtų galima pagerinti. Manau, kalbėsimės ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip užtikrinti, kad nebūtų apeinami reikalavimai. Aš nematau jokių problemų, kodėl mes negalime organizuoti viešųjų pirkimų, kviesti visus dalyvauti“, - teigė M.Bartuška.
Jis teigė, kad tam reikės skaidrinti procesą, kad visiems būtų aišku, kaip vyks pirkimai.
„Mes tikrai judėsime, kad pasiektume skaidrumą, aiškumą ir išvengtume skandalų, kurie „Lietuvos geležinkeliams“ yra visiškai nenaudingi“, - portalo 15min.lt konferencijoje pirmadienį tikino „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
M.Bartuška sakė kol kas negalintis pasakyti, ar bus atskleista informacija, kokias bendroves samdė „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės, tačiau teigė nematantis priežasčių, kodėl sandoriai turėtų būti slapti.
„Sakyčiau, pirmiausia turime pamatyti informaciją, ją išanalizuoti ir pasižiūrėti, ką mes galime atskleisti operatyviai, efektyviai, kad nepažeistume sutarčių, aiškiai užklausiant rangovų, jeigu tai riboja sutartys, gal jie gali sutikti atskleisti. Nematau jokios problemos, kodėl ta informacija gali būti neatskleista“, - teigė M.Bartuška.
Žiniasklaida pastaruoju metu rašė apie neskaidriai skirstomą „Lietuvos geležinkelių“ paramą, vidaus sandorius ir partnerystę su Rusijos koncernu „Transmashholding“, iš kurio antrinės įmonės 2012-2013 metais geležinkeliai be konkurso pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. eurų. Vienas šio koncerno akcininkų yra Rusijos karinės pramonės koncerno „Kalašnikov“ akcininkas.
Su „Orlen Lietuva“ būsime partneriai
Naujasis valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad įmonė sieks partnerystės su Lenkijos „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ ir baigti ginčus dėl išardyto geležinkelio ruožo į Rengę Latvijoje bei krovinių pervežimo tarifų.
„Iš bendros komunikacijos aš žinau, kad yra ginčas su „Orlen“, jis yra didesnio masto (ne tik dėl išardyto geležinkelio - BNS). Man atrodo, kas yra labai svarbu, pakeisti šitą situaciją. Kas svarbu „Lietuvos geležinkeliams“, kad mes turėtume partnerius, o ne ginčo objektus, eitume link to, jog galėtume didinti srautus, pervežimus, o neieškoti būdų, kaip tęsti ginčus, kurie yra laiką atimantys ir nekuriantys vertės. Kad kurtume partnerystę, pirmiausiai reikės išspręsti esamus ginčus“, - sakė M.Bartuška.
Jo nuomone, ginčą dėl Rengės ruožo būtų galima spręsti kitais būdais.
„Be abejo, iš techninės pusės jų negalima atstatyti, bet tikriausiai bėgių atstatymas nėra vienintelis variantas, kaip tą klausimą galima išspręsti. Turint variantus atvirai ir aiškiai išdiskutuojant su partneriais, galima rasti sprendimus“, - tikino „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
„Orlen“ vadovas Wojciechas Jasinskis (Voicechas Jasinskis) praėjusią savaitę teigė besitikintis, kad ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių pervežimo tarifų bus pagaliau išspręstas.
Šiemet bendrovės jau du kartus bandė susitarti dėl naujų krovinių vežimo tarifų, tačiau derybos tiek pavasarį, tiek rudenį baigėsi nesėkme. Pasak Lietuvos atstovų, „Orlen“ reikalavo per 9 metus (2016-2024) suteikti daugiau nei 200 mln. eurų vertės nuolaidų, tačiau, pasak buvusio susisiekimo ministro, tai yra per didelė suma, kad būtų rastas kompromisas.
„Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ nesutaria dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Bendrovių santykiai pašlijo 2014 metais dėl Vyriausybės sprendimo pakeisti mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimą - jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
Anot geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų vienašališkai moka mažiau nei pateikiama sąskaitose. Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad geležinkelia neteisingai skaičiuoja kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius.
„Orlen Lietuva“ dėl 2008 metais išardyto Rengės ruožo kreipėsi į Europos Komisiją. Pastaroji Lietuvai gegužę pateikė ultimatumą, kad už 2008 metais išardytą geležinkelio ruožą Bugeniai-Rengė „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti išskaidyti arba sumokėti iki 10 proc. apyvartos (apie 43 mln. eurų) baudą bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
„Klaipėdos naftą“ paliekantis G.Bakanas dirbs „Lietuvos geležinkeliuose“
Naftos krovos bendrovę „Klaipėdos nafta“ palieka administravimo direktorius Gerimantas Bakanas - jis pradeda dirbti naujojo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos komandoje.
M.Bartuška BNS patvirtino, kad G.Bakanas nuo pirmadienio jau dirba jo patarėju.
Tai, kad G.Bakanas nuo pirmadienio paliko „Klaipėdos naftą“, BNS patvirtino įmonės atstovė Indrė Milinienė.
39-erių G.Bakanas „Klaipėdos naftoje“ dirbo nuo 2012-ųjų, o iki tol daugiau nei 11 metų dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.
M.Bartuška kartu su dabartiniu susisiekimo ministru Roku Masiuliu yra dirbęs vienoje komandoje, „Klaipėdos naftai“ įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
