„Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas, taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi trys metai paprastai nebūna pelningi, mažiau aktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, pavyzdžiui, vienaragiui „Vinted“, kurių verslo modelis paremtas ne pelningumo, bet augimu. Pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui bankams“, – tvirtino M. Majauskas.
Pasak jo, pavyzdžiui, tarp dešimties didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc.
„Ką tik padidinome bankams mokesčius ir praėjus vos metams siūlome sumažinti. Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – sako parlamentaras.
Anot jo, Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija.
M. Majauskas įspėja ir apie pelno mokesčio lengvatos neigiamo įtaką valstybės biudžetui.
„Ji reikštų dešimtis milijonų, o gal ir daugiau netektų biudžeto pajamų“, – tvirtino M. Majauskas.
Pasak parlamentaro, dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc. – reikšmingai mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje (ES). Standartinis tarifas, 15 proc. yra penktas mažiausias bendrijoje.
Lietuvoje taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms, kai jose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o metinė apyvarta – 300 tūkst. eurų. Taip pat taikomos įvairios lengvatos, pavyzdžiui, vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, kinui, bankams – atidėjinių lengvata.
M. Majauskas skaičiuoja, kad pernai iš pelno mokesčio valstybė surinko 780 mln. eurų, o daugiausia, net 45 proc. sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai, kurie sudaro vos 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų.
Seimo komiteto vadovas be kita ko pripažįsta, kad šiuo metu „dideles pajamas gaunantiems iš individualios veiklos yra absoliutus mokesčių rojus“, todėl mano, kad didesnis mokesčių progresyvumas „yra sveikintinas“. „Milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis advokatas, notaras ar antstolis turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius. Esama padėtis yra brangi mokesčių sistemos klaida ir skaudi neteisybė. Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – sakė M. Majauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasiūlė pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, o didesnėms kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinėms pajamoms taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tokiu dydžiu būtų apmokestintos ir 35 tūkst. eurų viršijančios pajamos iš kapitalo prieaugio bei dividendai.
Taip pat siūloma skubiai kartu su biudžetu nekeisti įstatymų ir didinti mokesčius. Tuo metu sprendimai dėl mokestinės naštos mažinimo ir toliau galėtų būti priimami su biudžetu.
