Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.
„Tradicinis vertinimas – prasiskolinsime, kas grąžins, kas mokės palūkanas – čia visiškai netinka. Valstybės skola padidės iki maždaug 50 proc. BVP ir vis tiek išlieka viena mažiausių euro zonoje bei ES.
Skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau mažės dėl to, kad naujiems poreikiams ir senų skolų grąžinimui skolinamasi už nulines ar neigiamas palūkanas. Valdžios skolos aptarnavimo išlaidos nukrito iki 0,7 proc. BVP – žemiausią lygį nuo 1997 metų – ir toliau mažės“, – rašė ekonomistas.
Jo teigimu, grąžinti tos skolos niekam nereikės: po 10 ar 20 metų augant nominaliam BVP, skolos reali našta nykstamai mažės, o vyriausybės darys tai ką daro visada – praeities skolas grąžins ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o išleisdamos naujas obligacijas.
„Nerimą kelią tai, kad čia yra seniai neregėto masto prociklinė fiskalinė politika. Lietuvos ekonomika viena pirmųjų ES jau grįžo ir viršijo prieš krizę buvusį lygį, ir tai įvyko dar net pilnai neatsidarius daugeliui laisvalaikio, sveikatingumo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių.
Pramonė klesti, lietuviškos kilmės prekių eksportas pirmąjį ketvirtį buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Darbuotojų skaičius jau viršija prieš pandemiją pasiektą piką. Balandį darbdaviai užregistravo rekordiškai daug laisvų darbo vietų, bet daugelis jų išlieka laisvos – norinčių ir galinčių dirbti jau trūksta. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo dešimtadaliu, šiemet pirmąjį ketvirtį augimas beveik visai nesulėtėjo.
Na ir ant viršaus 4 milijardai anglių į jau iki raudonumo kaistantį garvežį. Prisisekite diržus“, – įspėjo N. Mačiulis.
