Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.
Netikėtas žingsnis
Žingsniu, kurio nebuvo plačiai laukiama, ECB tik užtvirtina jau prieš keletą savaičių centrinių bankų vadovų susitikime M. Draghi išsakytus nuogąstavimus, kad netenkina euro zonos ekonomikos augimo tempai, o infliacija – per žema. Ketvirtadienio spaudos konferencijoje taip pat nuskambėjo ECB prezidento komentaras, kad dabar palūkanų normos yra ties žemiausia riba. Tad galima spėti, jog dar labiau mažinti palūkanų normų ECB ne tik neplanuoja, bet objektyviai negalėtų. Panašu, kad tokį sprendimą iššaukė rekordiškai sumažėję infliacijos lūkesčiai. Juos atspindi 5 metų palūkanų norma, per pastarąsias savaites nukritusi iki 1,65 proc., ir signalizavusi gerokai žemesnės infliacijos lūkesčius vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nei kad ECB siekia. ECB savo ruožtu norėtų „laikyti“ infliaciją netoli 2 proc. lygmens.
Daug netikėtų žinių
Sumažintos palūkanos taip pat reiškia, kad atpinga dar šį mėnesį prasidėsiančios TLTRO programos finansavimas bankams – tai jau ir iki tol buvusį patrauklų finansavimo šaltinį bankams paverčia dar patrauklesniu. Be to, ECB paskelbė apie prasidėsiančią obligacijų supirkimo programą, ko šiame posėdyje iš ECB taip pat nebuvo tikėtasi. Kol kas nėra aiškios programos apimtys, tačiau paskelbta, kad ECB supirks platų spektrą „paprastų ir skaidrių obligacijų“, programą planuojama pradėti šių metų spalį.
ECB taip pat mažina euro zonos ekonomikos augimo prognozes 0,1 proc. punkto tiek šiems, tiek kitiems metams – dabartinės ECB prognozės yra 0,9 proc. augimas 2014 m. ir 1,6 proc. – 2015 metais. ECB taip pat pabrėžia, jog struktūrinės reformos euro zonoje yra vis dar nepakankamos, o prie negerėjančių euro zonos ekonomikos augimo perspektyvų taip pat prisideda ir geopolitinė rizika Ukrainoje. ECB taip pat mažina šių metų infliacijos prognozę iki 1 procento.
Įdarbino „užantyje“ laikytą arsenalą
ECB, galima sakyti, į darbą siunčia visą užantyje laikytą monetarinių priemonių arsenalą, taigi susirūpinimas ekonomikos raida šiais ir kitais metais yra pakankamai didelis. Efektai, kuriuos visos šios priemonės duos, bus įvairialypiai – jau ir iki šiol didelis bendras sistemos likvidumo kiekis bus padidintas tiek, kad bankų sistemai objektyviai nebeliks kitų jo realizavimo šaltinių, kaip tik didinti kreditavimą.
Panašu, kad ECB suprato, jog iki šiol taikytos neigiamos indėlių palūkanos yra nepakankama priemonė paskatinti bankus aktyviau atsikratyti perteklinio likvidumo. Taigi, ši paskata dar padidinta. Kita šių priemonių pasekmė – suaktyvės ir taip įtempta kapitalo rinka, o obligacijų pajamingumas toliau bus spaudžiamas žemyn.
Taigi, ECB šįkart nusiteikęs labai rimtai, iš konteksto išimtus ECB prezidento žodžius „čia ne turgus“, galima perfrazuoti „mes nejuokaujame ir esame visiškai rimtai nusiteikę galų gale ekonomiką bei infliaciją išjudinti iš nepriimtinų lygių“.
