„Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų jau yra pasibaigęs, o nauji konkursai šiuo metu beveik nėra skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų bedarbių skaičiaus padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą“, – sakė V. Sutkus.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sakė, kad tai yra tikrai aktuali problema, jei įmonės jau kalba apie darbuotojų atleidimą. Ši problema frakcijos iniciatyva bus svarstoma valdančiųjų partijų politinėje taryboje. Valdančiojoje koalicijoje „Tvarka ir Teisingumas“ yra atsakinga už Aplinkos ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos veiklą.
Lobizmo įstatyme – absurdiškos nuostatos
Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis. Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir pildyti specialią veiklos ataskaitą.
Tuo tarpu dauguma projekte numatomų teisių, priskirtų lobistams, šiuo metu ir taip jau yra užtikrintos Lietuvos Respublikos teisės aktų ir galioja visiems šalies piliečiams. Pasak verslo atstovų, šis įstatymas turės priešingų pasekmių jam keliamam tikslui, nes didžioji dalis organizacijų slėpsis nuo sudėtingo reguliavimo ir stengsis jo išvengti.
Trišalė taryba – praėjusio amžiaus reliktas
V. Sutkus pabrėžė, kad dabar Lietuvoje veikianti Trišalė taryba neužtikrina reikalingo visuomenės grupių interesų balanso ir yra pasenęs bei neefektyvus modelis, kurį laikas keisti. „Tai yra praėjusio amžiaus reliktas, kai tarsi viename bokso ringo kampe stovi darbdavių, o kitame profsąjungų atstovai, o valstybė kaip arbitras stebi, kad jie muštųsi pagal taisykles. XXI amžiuje taip jau nebėra – pasaulis tapo spalvingesnis, įvairesnis ir modernesnis“, – tvirtino V.Sutkus.
Kaip alternatyva Trišalei tarybai galėtų būti įsteigta europietiško modelio institucija – Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Šią organizaciją sudarytų verslo asociacijų, profesinių sąjungų, jaunimo organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių atstovai bei ekspertai.
Verslo atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos, siekiant realių sprendimų dar šioje Seimo pavasario sesijoje. Pasak V. Sutkaus, dabartinio socialinio modelio šaknys siekia sovietinius laikus, jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką. Tuo tarpu darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems. Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų.
