Pernai rugsėjį bankas prognozavo, kad šalies BVP šiemet smuks 1,2 procento.
„Blogiausio scenarijaus buvo išvengta, nes Rusijai nepavyko sušaldyti Europos, energetinė krizė buvo gerokai lengvesnė nei buvo baimintasi, tiek padėjo šiltesnė žiema, tiek ir Europos pastangos diversifikuoti energijos importą ir surasti alternatyvų rusiškoms dujoms, naftos produktams, dyzelinui ir pakankamai nemažai sutaupė Europos Sąjungos valstybės“, – prognozių pristatyme sakė banko ekonomistas Ž. Mauricas.
Anot jo, ekonomikos augimą stabdys tiek buvę šokai, kurių poveikis dar bus ilgesnį laiką, tiek ir kylančios palūkanų normos.
Pasak Ž. Maurico, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo varikliai 2020-2022 metais buvo aukštos pridėtinės vertės paslaugos ir pramonė, tačiau pastarosios augimą šiemet ribos silpnėjanti užsienio paklausa, išaugusios gamybos sąnaudos bei didėjanti tarptautinė konkurencija
Kita vertus, mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai lems tai, kad namų ūkių vartojimas, priešingai nei 2022 metais, nebebus augimą stabdantis veiksnys.
Banko analitikai mano, kad 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 procento.
Infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Rugsėjį manyta, kad 2023 metais ji sieks 4,5 proc., o 2024 metais – 1 proc. defliacija.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,6 proc., 2024 metais – 6,3 proc., o darbo užmokestis atitinkamai augs 11 proc. ir 8 procentais.
Einamosios sąskaitos balansas, prognozuojama, šiemet sieks 0,6 proc., o 2024 metais – 1,4 proc. BVP. Biudžeto deficitas šiemet sieks 3 proc., o kitąmet – 2,5 proc. BVP.
Pasak Ž. Maurico, didelės valdžios sektoriaus išlaidos palaiko ekonomikos augimą, Lietuva pirmauja ES pagal išlaidų augimą nuo 2019 metų.
„Tai palaiko vidaus vartojimą, vartotojų pasitikėjimą, bet nereikėtų perlenkti lazdos, nes bendrai visas regionas centrinės Europos ir Baltijos šalių tuos pinigus meta, jei tas metimas infliaciją pakels dar daugiau ir tas lygis smarkiai pakils , būsto rinkos gali dar labiau išsibalansuoti, vėliau mums gali tekti „apsilankysi skaistykloje“ keletą ar net keliolika metų“, – teigė ekonomistas.
