Televizijos „Lietuvos radijo ir televizijos centrą“ kaltina neskaidria ir konkurencijos teisės nuostatas pažeidžiančia veikla
Pagrindinės šalies televizijos, nepatenkintos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) veikla, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos prašo pradėti tyrimus dėl neskaidrios ir konkurencijos teisės nuostatas pažeidžiančios LRTC veiklos.
Audiovizualinės rinkos dalyvių – pagrindinių šalies televizijų – antradienį išplatintame pareiškime, kuris adresuotas valstybės vadovams, Seimo komitetams, Konkurencijos tarybai, Ryšių reguliavimo tarnybai, susisiekimo ministrui, rašoma, kad LRTC vienintelis valdo esminę infrastruktūrą, būtiną paslaugų teikimui televizijos ir radijo programų siuntimo rinkoje. Esą dėl šios faktinės LRTC infrastruktūros monopolijos visi skaitmeninės antžeminės televizijos programų siuntėjai yra priversti naudotis LRTC teikiamomis infrastruktūrinėmis paslaugomis, kurioms faktinių alternatyvų nėra, nes niekas kitas Lietuvoje nevaldo anteninių statinių, aukštesnių nei 100 m.
Anot pareiškėjų, kadangi ir pats LRTC teikia paslaugas pasrovinėje televizijos ir radijo programų rinkoje, ši rinka dėl LRTC infrastruktūros monopolijos stokoja veiksmingos konkurencijos, potencialių konkurentų patekimas į rinką dėl LRTC ir susijusių asmenų veiksmų tampa itin komplikuotas bei faktiškai neįmanomas, o LRTC, naudodamasis tuo, tiesiogiai primeta paslaugų vartotojams nesąžiningas kainas.
„Mes, rinkos dalyviai, esame priversti naudotis LRTC paslaugomis, nes lygiaverčių alternatyvų nėra, o potencialių konkurentų iniciatyvos ir bandymai ateiti į rinką yra nesąžiningai slopinami LRTC ir susijusių asmenų. Transliuotojams, daugeliu atveju, konkretus siuntimo paslaugos teikėjas apskritai yra privalomai nustatytas išduotose transliavimo licencijose. Į šią problemą Lietuvos Vyriausybės dėmesį jau atkreipė ir ES Komisija, tačiau Susisiekimo ministerijos, valdančios LRTC ir siekiančios kuo didesnio LRTC pelno, protekcinė politika LRTC atžvilgiu išlieka. Pažymėtina, kad nemaža dalis LRTC valdomos infrastruktūros buvo sukurta mokesčių mokėtojų pinigais“, - rašoma pareiškime.
Be to, aiškinama, kad LRTC teikia daug labai svarbių audiovizualinės rinkos dalyviams paslaugų – kaip bokštų nuoma siųstuvams ar tiesioginių transliacijų signalų perdavimas. Pažymima, kad šios paslaugos turi tiesioginės įtakos Lietuvos žmonių informavimo kokybei.
Tačiau didžiausią audiovizualinės rinkos dalyvių nerimą kelia atvirai televizijų bei radijų plėtrą žlugdantys ir šiandieninę veiklą ateityje apribosiantys pastarųjų mėnesių LRTC veiksmai.
„Komerciniai transliuotojai jau seniai klausė valdžios institucijų (LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei LR Susisiekimo ministerijos vadovo Eligijaus Masiulio), ar analoginių televizijų transliacijų nutraukimas netaps pretekstu LRTC smarkiai padidinti teikiamų paslaugų kainas“, - teigiama pareiškime.
Jame nurodoma, kad prieš porą savaičių paaiškėjo, jog LRTC vienašališkai, niekuo nemotyvuodamas, nepagrįsdamas ir nepaaiškindamas, nuo 2012 m. spalio 1 d. didina įvairių paslaugų kainas, ir esą kai kurios kainos didėja dešimčia kartų. Dėl tokios kainodaros prognozuojama, jog žmonių teisė į informaciją bus smarkiai ribojama, nes televizijos tiesiog negalės apmokėti nepagrįstai ir nesąžiningai aukštų LRTC paslaugų kainų.
Ne mažesnį nerimą pareiškėjams kelia įtartini valstybės institucijų ryšiai – esą laiminant Susisiekimo ministerijos vadovams bei RRT valdininkams, LRTC monopoliniai verslai yra proteguojami įvairiais lygiais.
Audiovizualinės rinkos dalyviai, matydami, kad LRTC veiklą prižiūrinti Susisiekimo ministerija neturi jokio noro veikti objektyviai, skaidriai ir sąžiningai, LRTC neturi vidinio noro veikti efektyviai, taikant modernius komercinės veiklos standartus, bei siekdami efektyvios įstatymais saugomų vertybių apsaugos pareiškia, jog, jeigu LRTC toliau taikys, o valstybės institucijos proteguos antikonkurencines monopolinės veiklos praktikas, audiovizualinės rinkos dalyviai, rinksis kitus signalų siuntimo būdus ir ženkliai mažins laisvai prieinamų paslaugų apimtis. Taip pat prašoma pavesti Konkurencijos tarybai ir Ryšių reguliavimo tarnybai pradėti tyrimus dėl neskaidrios ir konkurencijos teisės nuostatas pažeidžiančios LRTC veiklos, o Seimą įpareigoti Valstybės kontrolę, esant reikalui, pasitelkus išorinius ekspertus, atlikti paskutinių penkerių metų LRTC veiklos bei finansinį auditą ir viešai paskelbti jo išvadas.
Pareiškėjai taip pat prašo paskelbti, kokie yra LRTC veiklos rezultatai pagal atskiras veiklos sritis, kadangi mano, jog šių veiklų finansiniai duomenys privalo būti apskaitomi atskirai, siekiant veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose.
Be to, atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu nėra įgyvendintos Europos Sąjungos rekomendacijos dėl funkcinio LRTC veiklų atskyrimo, todėl prašoma Ryšių reguliavimo tarnybos operatyviai įgyvendinti ES direktyvą ir vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu. Reikalaujama išskaidyti LRTC į keletą nepriklausomų atskirai veikiančių paslaugų teikėjų - bokštų infrastruktūros operatorių, televizijos siuntimo paslaugų operatorių, duomenų perdavimo ir interneto paslaugų operatorių.
Audiovizualinės rinkos dalyviai reikalauja valstybės, kaip pagrindinės LRTC akcininkės, atstovavimo teisę perduoti Ūkio ministerijai ir taip atsisakyti ydingos praktikos.
„Suprantame, kad LRTC buvo kuriama siekiant užtikrinti visų rinkos dalyvių vienodas galimybes naudotis strateginės reikšmės infrastruktūra. Deja, praktikoje valstybinis LRTC monopolis sudarė palankią terpę neskaidrumui, nesąžiningam lupikavimui ir neefektyviai veiklai. Konkurencijos nebuvimas sąlygojo ir tai, kad LRTC netinkamai pasiruošė analoginės skaitmeninės televizijos išjungimui, todėl dėl jos kaltės dalis Lietuvos gyventojų gali prarasti galimybę matyti nacionalinius televizijos kanalus nemokamai. Dabartinė situacija, kai strateginės svarbos infrastruktūra tapo valstybinio monopolio rudimentu, yra visiškai nepriimtina ir kuo greičiau turi būti sprendžiama“, - konstatuoja jie.
Pareiškimą pasirašė UAB „Baltijos TV“, UAB „Pūkas“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „SATV network“, UAB „TELE - 3“, AB „TEO LT“ vadovai.
