Prezidentės į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK) pasiūlytas ir tik prieš mėnesį jos pirmininku išrinktas Robertas Kvietkovskis vadovo kėdėje gali nespėti nė gerai apšilti. Ar reikalinga iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikoma biurokratinė institucija, kurios nariams užtenka dirbti nuotoliniu būdu, Seimas žada pagaliau apsispręsti po Naujųjų.
Vyriausybė Seimui dar praėjusių metų birželį pateikė siūlymą naikinti šešių VLPK komisijos narių, skiriamų šalies prezidento, ministro pirmininko ir Seimo pirmininko, pareigybes, o lošimų verslo priežiūrą realiai vykdančią komisijos administraciją reorganizuoti į tarnybą prie Finansų ministerijos.
Jai vadovautų nebe šešių žmonių komanda, o direktorius, į šias pareigas konkurso tvarka paskirtas finansų ministro.
Nors Seimas tokiam Vyriausybės teikimui pritarė, tačiau per pusantrų metų nesugebėjo tarti galutinio žodžio dėl komisijos likimo, o lapkričio vidury prie jos vairo stojo naujas vadovas R.Kvietkovskis, pakeitęs kadenciją baigusį ir iš šių pareigų pasitraukusį Edmundą Tiesnesį.
Praslydo ir pro prokurorus
36-erių R.Kvietkovskio kelias į lošimų verslo prievaizdų pirmininko postą – svaiginamai greitas. Teisininką tik šių metų rugsėjį komisijos nariu paskyrė tokia savo teise pasinaudojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iki tol R.Kvietkovskis vadovavo komisijos Teisės skyriui.
Nors politikai, į komisiją deleguodami savo patikėtinius, aiškina, kad šie pirmininką renkasi patys, tačiau apie tai, kad tokiuose rinkimuose aukščiausios šalies valdžios atstovų įtaka ypač stipri, kalbama vis garsiau.
R.Kvietkovskiui pirmininko kėdę lošimų verslo prižiūrėtojai patikėjo, nors šis vos apšilęs kojas užsitraukė kai kurių Seimo narių rūstybę ir atsidūrė Generalinės prokuratūros rankose.
Parlamentaras Ligitas Kernagis į prokurorus kreipėsi po to, kai Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje tuometis VLPK pirmininkas E.Tiesnesis ir tuomet dar tik komisijos narys R.Kvietkovskis pareiškė leidę Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, taip norėdami joms sudaryti vienodas galimybes su nelegaliai veikiančiomis ir ne Lietuvoje registruotomis įmonėmis pasaulinio futbolo ir krepšinio čempionato metu.
L.Kernagis teigia po tokio akibrokšto, kai komisijos, kurios misija užtikrinti įstatymų laikymąsi, atstovai viešai pripažino patys jiems nusižengę, neturėjęs kitos išeities, kaip pridėjęs posėdžio garso įrašą ir kompaktinį diską kreiptis į prokuratūrą.
„Man buvo labai keistas komisijos sprendimas dalyti licencijas. Bet net nežinau, kaip pakomentuoti iš Generalinės prokuratūros gautą atsakymą. Prokuratūra pareiškė: kas neapibrėžta įstatyme, tas ir nedraudžiama. Lošimų priežiūros komisija, padedama advokatų, šitaip gražia forma praslydo“, – prokurorų sprendimo nustebintas L.Kernagis.
Komisijos – biudžeto pinigams siurbti
Seimūnas įsitikinęs: lošimų verslą reguliuojanti komisija, kaip ir daugelis kitų, išduodančių licencijas, nėra veiksmingos ir reikalingos, tačiau valstybės biudžetui nemažai kainuoja.
„Daugelis tokių komisijų absoliučiai neįgalios. Ar reikalinga komisija, tik išdavinėjanti leidimus? Jos funkcijos turėtų būti arba gerokai didesnės, arba tokios iš viso nereikia. Dėl Lošimų priežiūros komisijos narių, dirbančių nuotoliniu būdu, net neturiu žodžių. Linas Karalius parodė, kuo baigiasi nuotoliniu būdu darbas Seime. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma ir komisijų nariams“, – mano L.Kernagis.
Anot politiko, apie daugelio komisijų reorganizaciją į tarnybas privačioje erdvėje kalbama jau seniai, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.
Politikų patikėtiniams – trumpesnė savaitė
L.Kernagio nuomone, daugelio komisijų veikla neefektyvi, o jos pačios tėra savotiški partijų padaliniai. VLPK darbuojasi taip pat politinių partijų patikėtiniai.
Du iš penkių jos darbuotojų – buvusios Seimo valdančiosios socialdemokratų frakcijos nariai Andrius Baranauskas ir Vilija Vertelienė, į praėjusios kadencijos Seimą atėjusi kaip Darbo partijos atstovė.
Totalizatorių, lažybų, bingo verslą prižiūrinti ir patologinio potraukio lošti prevenciją vykdanti V.Vertelienė, lošimų automatų salonus kontroliuojantis bei pinigų plovimo azartinių lošimų versle prevencija užsiimantis A.Baranauskas penktadieniais darbuojasi nuotoliniu būdu.
Taip darbo savaitę susitrumpina ir loterijas prižiūrintis Vytautas Venckūnas, į komisijos narius pasiūlytas premjero Andriaus Kubiliaus.
Siūlymą naikinti šešių narių komisiją, o jai dirbančius šiuo metu 27 specialistus pervesti dirbti prie Finansų ministerijos įsteigtoje tarnyboje pateikusi Saulėlydžio komisija skaičiuoja, kad taip per metus būtų sutaupoma daugiau nei pusė milijono litų valstybės lėšų.
VLPK pirmininko vidutinis mėnesio darbo užmokestis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 4560 litų, neatskaičius mokesčių, tai yra 100 litų daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Jo pavaduotojo atlyginimas per metus pakilo 160 litų ir siekia 4462 litus. Eilinis komisijos narys, leidžiantis sau penktadieniais nepasirodyti darbo vietoje, uždirba 3945 litus, neatskaičius mokesčių.
Vienvaldystei nepritaria
Seimo sprendimo laukiančio VLPK pirmininko R.Kvietkovskio nuomone, šešių narių komisija turėtų tęsti veiklą.
„Siekiama panaikinti tik komisiją, jos administraciją palikti prie Finansų ministerijos. Siūloma padaryti ne kolegialią, kaip dabar, o vienvaldišką instituciją su vienu vadovu, kuris iš esmės vienas priiminės sprendimus, ką dabar daro šeši žmonės. Manau, kad kuo daugiau nuomonių, tuo visada geriau“, – „Sekundei“ teigė R.Kvietkovskis.
Anot jo, komisijos vaidmuo – kolegialiai priimti sprendimus dėl licencijų išdavimo, jų panaikinimo. Pirmininko teigimu, trims iš šešių komisijos nariams darbas nuotoliniu būdu netrukdo atlikti pareigas. Esą svarbiausia, kad iškviesti komisijos nariai per porą valandų atvyktų į darbo vietą.
„Jų darbas daugiau susijęs su pateiktų dokumentų skaitymu, vertinimu, išvadų rašymu. Suteikta galimybė šituos darbus žmonėms atlikti ne komisijos patalpose. Taip mes ne tik elektrą taupom. Kai žmogus turi galimybę dirbti namie, darbe vyrauja geresnis mikroklimatas“, – privalumus vardijo R.Kvietkovskis.
Pirmininkas pripažįsta, kad Saulėlydžio komisijos pasiūlytas variantas leistų valstybei sutaupyti, tačiau panaikintos komisijos nariai išeitų pilnomis kišenėmis – kai kuriems iš jų priklausytų aštuonių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija. Panaikinus VLPK, valstybės biudžetui našta palengvėtų po pusmečio.
R.Kvietkovskis viliasi, kad Seime bus svarstomi ir alternatyvūs variantai: palikti komisiją, tik ją padaryti pavaldžią ne Finansų ministerijai, o tiems patiems politikams – Seimui.
Auditoriai surado pažeidimų
Kad VLPK neatlieka savo darbo taip, kaip reikalauja teisės aktai, dar prieš porą metų konstatavo jos veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditoriai tuomet nustatė atvejų, kai licencijos organizuoti azartinius lošimus bei didžiąsias loterijas bendrovėms buvo išduotos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, lošimų organizatoriams už įstatymų pažeidimus numatytos nepakankamai veiksmingos poveikio priemonės.
Taip pat kontrolierių išvadose teigiama, jog išduodant azartinių lošimų organizatoriams leidimus steigti lošimų vietas, dubliuojamas VLPK ir savivaldybių darbas.
