Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusios Finansų ministerijos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą bei leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.
„Naujos nuostatos padėtų sumažinti tiek verslo subjektų, tiek priežiūros tarnybų administracinę naštą, nes lošimo automatų veikla būtų kontroliuojama ir duomenys apskaitomi nuotoliniu būdu. Taip būtų sukurtos sąlygos atsisakyti lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose, pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Siūloma nustatyti, kad kiekviena azartinius lošimus organizuojanti ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė privalės juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti B kategorijos lošimų automatų salonus valdančius lošimų organizatorius, teigia kategoriškai nepritarianti Finansų ministerijos siūlymams. Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į B kategorijos statymų ribas, šiuos automatus jungti į tinklą nėra jokios verslo logikos, o esamas kontrolės lygis ir taip yra vienas griežčiausių Europoje.
„Finansų ministerija dar tik po poros metų planuoja nustatyti konkrečius techninius reikalavimus, o jau dabar kažkaip suskaičiavo, kad tai verslui kainuos iki 2,6 mln. eurų. Ir visa tai dengiama „administracinės naštos mažinimo“ vėliava, kai realiai siūloma pataisa yra tiesioginis šiuo metu veikiančių verslo subjektų žlugdymas radikaliai padidinat pagrindinės veiklos sąnaudas“, - komentare BNS sakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.
„Finansų ministro deklaruojama „administracinė našta“ šiandien susiveda ne daugiau kaip į pusdienį vieno darbuotojo laiko, o tai priešpastatoma milijoniniams reikalavimams didinti sąnaudas, iš esmės išmetant ir nurašant į nuostolius didžiąją dalį naudojamų įrenginių,“ - pridūrė S.Kacas.
Jo teigimu, asociacija planuoja kreiptis į Konkurencijos tarybą bei Specialių tyrimų tarnybą su prašymais įvertinti ministerijos iniciatyvą antimonopoliniu bei antikorupciniu požiūriais.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje eksploatuojami 4363 lošimo automatai, iš kurių - apie 1,2 tūkst. yra pažangūs ir galėtų būti sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šiuo metu eksploatuojami automatai galės būti sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą (tam reikės juos arba modifikuoti arba keisti naujais), projektu siūloma nustatyti, kad nauji reikalavimai įsigaliotų 2019 metų lapkričio 1 dieną.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, azartinių lošimų organizatorių veikla yra tikrinama lošimų organizavimo vietose visoje Lietuvoje, tam skiriant papildomų lėšų. Be to, dabar galiojančių reikalavimų įgyvendinimas didina ir lošimus organizuojančių bendrovių laiko ir finansines sąnaudas.
Lošimo automatų sujungimo į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą klausimu konsultuotasi su Danijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Šveicarijos, Čekijos ir Estijos finansų ministerijų ir lošimų priežiūros tarnybų atstovais.
