„Žinių radijo“ laida „Ryto esspreso“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas užkirto kelią lietuviams lošti ar lažintis internete. Dar 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas nenumatė tokios galimybės, tačiau lošimai ir lažybos buvo vykdomos remiantis Lošimų priežiūros komisijos patvirtintu reglamentu. Po teismo sprendimo jis neteko galios, o susiformavusį teisinį vakuumą turėtų užpildyti jau ne vienerius metus Seime ruošiamas naujasis Azartinių lošimų įstatymas. Lažybų organizatoriai neslepia, jog tokia tvarka juos stumia į bankrotą.
Internetiniai lošimai negalimi
Lošimų priežiūros tarnybos direktorės Edita Bishop teigimu, susiformavusi teismų praktika Lietuvoje užkerta kelią azartiniams lošimams internetu: „Buvo ilgas teisminis procesas, po kurio teismas priėmė sprendimą, kad lažybos internetu yra neleistinos. Sprendimas buvo skirtas vienai lažybų bendrovei, tačiau sprendime buvo pasisakyta ir dėl lažybų organizavimo internetu ar telefonu neteisėtumo Azartinių lošimų įstatymo požiūriu “. Pasak jos, įvertinus teismo nutartyje pateiktus motyvus, vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymu, anksčiau priimtos komisijos patvirtintų lažybų reglamentų nuostatos, kuriomis leisti lošimai internetu ir telefonu, pripažintos netekusiomis galios. Priežiūros tarnybos įsakymas įsigalios rugsėjo pabaigoje.
„Kol nebus priimtas naujas Azartinių lošimų įstatymas ar šiuo metu galiojančio įstatymo papildymas ir pakeitimas, Lietuvoje negalimi jokie azartiniai lošimai internetu ar telefonu paaiškino“, - E.Bishop.
Verslas žlugtų
Didžiausios Lietuvoje lažybų bendrovės „Top Sport“ vadovas Gintaras Staniulis prognozavo, jog įsigaliojus ribojimams iki šiol legaliai veikusios lažybų bendrovės atsidurs ant bankroto slenksčio. „Man sunku įsivaizduoti tokią situaciją, nes tai būtų visiškas verslo sužlugdymas. Tai tas pats, kas važiuojančiai mašinai nuimti du ratus. Ji gal kažkiek ir važiuotų. Toks elgesys būtų nepateisinamas“, - sakė G.Staniulis. Pasak jo, Lietuvoje ribojama legaliai veikiančių lažybų bendrovių veikla, tuo tarpu mokesčių nemokantys lažybų tarpininkai neliečiami: „Nei vienoje pasaulio šalyje nėra taip, kad nelegalūs rinkos dalyviai turėtų geresnes verslo sąlygas, nei veikiantys legaliai. Tai nepaaiškinama. Kiek tenka kreiptis į įvairias institucijas, visi palinksi galvom, bet tai tęsiasi“.
Sukūrė precedentą
Lažybų organizatorių aljanso teisininkas Karolis Vinciūnas nurodė, jog po seimo narių kreipimosi prokuratūra pradėjo tyrimą, ar šiuo metu azartinių lošimų bendrovėms suteikta galimybė priimti statymus nuotoliniu būdu neprieštarauja Azartinių lošimų įstatymui. Teismas bylą nagrinėti pradėjo dar 2009 m. Kelis kartus byla buvo grąžinta pakartotiniam tyrimui, tačiau po ilgo proceso buvo pripažinta, jog viena iš Lietuvoje veikiančių bendrovių lažybas internetu organizuoja neteisėtai.
Pasak K.Vinciūno, nuo 2007 m. Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės pradėjo teikti paslaugas ir internetu. „Tokie ribojimai lažybų bendrovėms atsilieptų taip pat, kaip draudimas internetu daryti finansines operacijas Lietuvoje veikiantiems bankams. Didžioji dalis jų kasdienės veiklos taptų neįmanoma“, - sakė jis. Teisininkas patikslino, jog Lietuvoje lošti internetu niekada ir nebuvo galima: „Žmogus, kuris norėdavo lažintis internetu, sudarydavo sutartį lažybų punkte, buvo identifikuojamas, lažybų bendrovės darbuotojai įsitikindavo, kad jis nėra nepilnametis ar parašęs prašymą neleisti lažintis“.
Žaidėjams atsakomybė negresia
Tuo tarpu nelegalios lažybų bendrovės tą nišą išnaudojo savo tikslais. „Ten buvo galima statyti be jokios tinkamos identifikacijos. Dabar sukurta paradoksali situacija, kai tos bendrovės, kurios laikosi visų įstatymų, yra baudžiamos. Legaliai dirbančioms bendrovėms Lošimų priežiūros tarnyba gali taikyti įvairias bausmes – nuo įspėjimo iki licenzijos sustabdymo ar net jos atėmimo. Tuo tarpu nelegaliai veikiančioms bendrovėms, kurios net neregistruotos ES, tokių sankcijų nėra įmanoma pritaikyti“, - teigė K.Vinciūnas. Jis patikslino, jog internete žaidžiantiems lietuviams teisinė atsakomybė negresia: „Jie rizikuoja netekti savo išloštų pinigų, nes Lietuvoje įstatymai jų nesaugo. Tačiau už kitokių sankcijų dabar galiojantys įstatymai nenumato“.
