Finansinių sandorių mokestis (FSM) pakenktų ne tik Jungtinės Karalystės (JK), bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvai, per Vilniuje vykstantį neformalų ekonomikos ir finansų ministrų susitikimą Ekonomika.lt pasakojo tapatybės nepanoręs atskleisti JK finansų ministerijos atstovas.
„Kartais susidaro įspūdis, kad oficialiajam Londonui rūpi tik Sičio problemos, tačiau reikia suprasti, kad iš šio finansų centro koordinuojama visos šalies ekonomika“, – pasakojo britas.
FSM per brangus
Pašnekovo teigimu, klaidinga manyti, kad Europoje įdiegus FSM, tokiu pat pavyzdžiu pasektų ir kitos pasaulio valstybės bei pridūrė, kad birtai neprieštarauja globaliam mokesčiui.
„Tiesą pasakius, manau, kad viskas vyktų atvirkščiai – atsiranda tam tikra paskata pasinaudoti Europos mokestine sistema, kaip konkurenciniu pranašumu“, – aiškino atstovas. Pašnekovas pridūrė, kad pati Europos Komisija (EK) atliko analizę, kurioje skaičiuojama, kad FSM įvedimas atneštų 3 proc. ES BVP dydžio nuostolį.
„Kažin ar papildomas augimo stabdymas yra reikiama priemonė šiuo metu“, – teigė JK atstovas. Pašnekovo manymu, verslui sudaromos galimybės išsikelti, o turint omenyje finansų rinkos globalumą, tokios FSM išeigos išvengti nepavyktų.
Atstovas taip pat pridūrė, kad britai, reaguodami į susiklosčiusią situaciją sugriežtino reguliaciją netgi daugiau nei Europos Komisija. „Neseniai nuaidėjęs tarpbankinių palūkanų klastojimo skandalas privertė mus padaryti išvadas – nuo šiol toks pažeidimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu – EK tokio siūlymo dar net nepateikė“, – teigė JK atstovas.
Negana to, britai siūlo kitokių finansų rinkų priežiūros būdų, kaip rezervinio kapitalo normos kėlimas bei investicinės ir įprastos bankininkystės dalinis išskyrimas. Pašnekovas pasakojo, kad Jungtinės Karalystės finansų sektorius nebegalės rizikingai investuoti depozitinių lėšų.
„Atsimindami prieš lygiai 5 metus žlugusio „Lehman Brothers“ pamokas turime užtikrinti stabilumą ir tai sėkmingai darome“, – dėstė britas.
Londono svarba nemažės
Paklaustas kaip vertina teiginius, esą Sitis praranda savo įtaką pasaulio finansų rinkose birtų atstovas teigė, kad tokie teiginiai yra laužti iš piršto. „Sičio infrastruktūra niekur nedingo – Londonas ir toliau lieka patraukliu miestu su gabiais ir talentingais žmonėmis. – dėstė pašnekovas – Žinoma, šiuo metu mums reikia apsikuopti ir susigrąžinti gerą vardą, tačiau tai nėra per didelis sunkumas.
Britų atstovas teigė manantis, kad Sičio naudą derėtų įvertinti visai Europai – tai didžiausias finansinis centras Europoje ir būtų galima jį trakuoti, kaip Senojo žemyno finansų sostinę.
„Pasižiūrėjus į bankų veiklą Londone, darosi akivaizdu, kad finansų centras yra tarptautinis - oficialiais duomenimis Sityje dirba daugiau nei 18 tūkst. specialistų iš viso pasaulio, kurių didžioji dalis atvyko iš ES valstybių“, – dėstė britas.
Škotijos nepriklausomybė – finansiškai sudėtinga
Paklaustas ką mano apie planus Škotijoje rengti referendumą dėl nepriklausomybės, JK atstovas teigė, kad tai yra demokratinis sprendimas ir balsavimas tikrai vyks. „Škotijos žmonės apsispręs patys referendumo metu, tačiau mes tikimės, kad bus pasirinkta likti JK dalimi“, – Ekonomika.lt sakė pašnekovas.
Pastarojo teigimu, Škotijai tapus nepriklausoma, didžiausio škotų banko kapitalas sudarytų net 1000 proc. naujos valstybės BVP dydžio. „Prieš pat krizės pradžią Islandijoje, analogiškas santykis tarp banko ir BVP siekė 600 proc., o tokios situacijos rezultatus stebėjome visi“, – tikino britas.
Atstovas pridūrė, kad Škotija yra integrali JK finansų sistemos dalis. „Škotai tikisi išlaikyti valiutą, nors tai tikrai nėra vienintelė išeitis. – sakė pašnekovas – Taip pat tikimasi nemažų pajamų iš naftos, tačiau šio resurso teigiama įtaka, mūsų skaičiavimais, yra gerokai pervertinta.“
Vilius Petkauskas
