Nuolat besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje atskirų pramonės šakų lyderiai ieško būdų, kaip geriau optimizuoti savo veiklą, gerinti rizikos valdymą ir kovoti su naujais iššūkiais. Logistika yra viena iš jų.
Logistikos bendrovės, planuodamos savo veiklą, turi atsižvelgti į daugybę veiksnių, tokių kaip vartotojų poreikiai, pasaulinės prekybos tendencijos, energijos kainos, žaliavų ir išteklių prieinamumas, klimato kaitos poveikis, politinis stabilumas bei ekonominis saugumas, bendra tarptautinių mainų infrastruktūra.
Didžiausia pasaulio siuntų bendrovė „Deutsche Post DHL“ pristatė ataskaitą, kurioje pateikiami penki ateities scenarijai, kuriais bandoma nuspėti, kaip atrodys pasaulis 2050 metais ir ką nauji pokyčiai reikš logistikos pramonei.
„Scenarijai nebūtinai yra priemonė, padedanti vadybininkams nuspėti, kas nutiks. Jie leidžia išanalizuoti, ką reikėtų daryti, jei vienas ar kitas scenarijus pasitvirtins, – pristatydamas ataskaitą Monte Karle kalbėjo DHL pasaulinio automobilių sektoriaus prezidentas Fathi Tlatli. – Scenarijai leidžia mums aiškiai išskirti ir suabejoti prielaidomis apie ateitį.“
Nesuvaldoma ekonomika
Pagal pirmąjį scenarijų prognozuojamas nesulaikomas vartojimas, kuris galiausiai gali privesti prie tarptautinės ekonomikos žlugimo. Pasaulinėje prekyboje dingsta bet kokie barjerai ir įsigali pasaulinė prekyba, kurioje dominuojamą padėtį užima kylančios Azijos ekonomikos.
Vis dėlto tokia nevaldoma ekonomika ir nekontroliuojamas gamtos išteklių naudojimas yra savaime pražūtingas: vis greičiau vykstanti klimato kaita sukelia pavojingų gamtos stichijų, kurios vis dažniau sugriauna pasaulines tiekimo grandines. 2011 metais dėl gamtos stichijų buvo patirta 310 mlrd. JAV dolerių (857 mlrd. litų) nuostolio, iš kurių tik 80 mlrd. JAV dolerių (221 mlrd. litų) buvo apdrausta.
„Gamtos stichijos vyksta nuolat, tačiau šiandien jų poveikis kur kas didesnis, nes tiekimo grandinės tapo pasaulinės“, – kalbėjo F. Tlatli. Anot jo, krovinių pervežimo versle šiandien reikia atsižvelgti į naujausias tendencijas, prisiderinti prie besikeičiančios aplinkos ir įvertinti netikėtumo faktorius. Be to, augantis energetinių išteklių trūkumas, didesnės energijos kainos ir brangesnės žaliavos reiškia, kad pasaulinės bendrovės turi susitaikyti su mažesniu pelnu.
Megapolių įtaka
Auganti megapolių įtaka bus pagrindinis veiksnys, skatinantis paradigminį pokytį link ekologiško ir tvaraus augimo, mano DHL ekspertai. Pagal antrąjį ateities scenarijų robotai sukels revoliuciją pasaulinėje produkcijos ir paslaugų rinkoje, o vartotojai atsisakys produktų nuosavybės teisių ir rinksis vartojimo tipą „išsinuomojau ir panaudojau“. Didžiuosius pasaulio miestus jungs milžiniškas transporto tinklas, padėsiantis greičiau, veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis gabenti krovinius.
„Dėl per didelių transporto grūsčių ir augančio taršos lygio megapolių gyventojai ieško būdų pakeisti savo įpročius, – teigė DHL atstovas F. Tlatli. – Žmonės pradės svarstyti, ar jiems iš tiesų reikia antro automobilio, ieškos būdų pagerinti oro kokybę miestuose.“
Tokiems miestams šiandien gali būti priskirti Tokijas, Seulas, Delis, Meksikas, Niujorkas, San Paulas ir Šanchajus, ateityje prie jų turėtų prisijungti didieji besivystančių šalių miestai, dauguma jų yra Kinijoje.
Logistikos bendrovėms didmiesčiuose tenka itin svarbus uždavinys ir jos taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas. „Siuntų tarnybos, spręsdamos su CO2 išmetimo mažinimu susijusias problemas, renkasi elektra varomus automobilius, optimizuoja kelionės laiką ir maršrutus, steigia vietinius produktų paskirstymo centrus“, – apie modernius logistinius sprendimus kalbėjo DHL pasaulinės automobilių strategijos direktorius Pascalis Kempsas.
Individualūs produktai
DHL prognozėmis, ateityje taip pat išpopuliarės pagal individualius poreikius pritaikyta produkcija. Vartotojai taps produktų kūrėjais, dizaineriais ir tobulintojais. Šias tendencijas dar labiau paspartins 3D spausdinimo technologijų sukūrimas.
Siuntų bendrovėms dėl to gali nebereikėti gabenti jau pagamintų produktų, nes užteks tik žaliavų 3D spausdintuvams, atsiųsti pačius spausdintuvus ar surinkti ir vėliau perdirbti seną produkciją. Be to, išaugus elektroninės prekybos populiarumui klientai patys galės išsirinkti jiems tinkamas medžiagas už mažiausią kainą.
„Tai neišvengiama realybė. Vienos šalies vartotojai per elektroninę prekybą gali įsigyti medžiagų ar produktų, kurių neranda savo šalyje, tačiau kurie reikalingi išskirtiniam jų gyvenimo būdui“, – besikeičiančią padėtį komentavo F. Tlatli.
Juodasis scenarijus
Pasaulio ekonomikos negandos kartu su kylančia nacionalizmo ir protekcionizmo banga globalizacijos procesą pasuka priešinga kryptimi. Tokį neigiamą scenarijų 2050 metams piešia DHL analitikai. Pagal jį pasaulį ištiks išteklių trūkumas, technologinė plėtra sustos, pradės silpti didžiosios ekonomikos. Valstybėms apsitvėrus protekcionizmo barjerais sumažės ir pasaulinės prekybos mastai.
„Išteklių trūkumas ir aukštos energijos kainos sukels tarptautinių konfliktų dėl išteklių gavybos vietų, – scenarijų pristatė F. Tlatli. – Tokiomis aplinkybėmis jokios tarptautinės pastangos nepadės sumažinti šiltnamio dujų išmetimo ir Žemės klimato kaita taps neišvengiama.“
Tokie drastiški pokyčiai neigiamai atsilieps ir visai logistikos pramonei: sumažės transportavimo atstumai, krovinių gabenimas vandenynais praras reikšmę, išaugs regioninių kelių ir geležinkelių svarba. Vadinamasis logistikos pramonės nuvertėjimas pasireikš išaugusiu standartizuotų paslaugų poreikiu.
Pasaulinis lankstumas
Pagal optimistinį scenarijų pasaulis pasižymės aukšto lygio vartojimu, kurį pasiekti leis pigi automatizuota gamyba. Bendrovės nebesistengs maksimizuoti savo efektyvumo, o verčiau mažins savo pažeidžiamumą ir kurs tvirtas bei lanksčias struktūras, mano DHL ekspertai.
Pagal šį scenarijų pagrindinė siuntų bendrovių užduotis bus sukurti saugų logistikos sektorių. Tiekimo saugumą užtikrins aukštos kokybės pagalbinės sistemos, padėsiančios apsisaugoti nuo politinių nestabilumų kai kuriose šalyse bei nenumatytų gamtos stichijų.
Kaip pažymėjo F. Tlatli, kiekvienas iš šių scenarijų nebūtinai pasitvirtins, tačiau kiekvienas jų atskirai yra paremtas jau šiandien pastebimomis tendencijomis pasaulinėje logistikos pramonėje.
FAKTAI: Logistikos iššūkiai ir sprendimai
2011 m. dėl gamtos stichijų patirta 310 mlrd. JAV dolerių (857 mlrd. litų) nuostolio
Iš jų tik 80 mlrd. JAV dolerių (221 mlrd. litų) buvo apdrausta
2010 m. dėl vulkaninio pelenų debesies Vokietijos automobilių gamintoja BMW buvo priversta sustabdyti 7 tūkst. prabangių automobilių gamybą
Bendrovė DHL iki 2020 m. anglies dvideginio išmetimą planuoja sumažinti 30 proc.
Kiekvieną dieną Bonos regione išmaniaisiais DHL sunkvežimiais pervežama apie 1 000 siuntų
Mindaugas SAMKUS
