Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc.
„Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų. Reikšmingai persitvarkė tik du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, atitinkamai administracijas sumažinę 73 ir 99 darbuotojais. Beveik pusė savivaldybių, nepaisant to, kad gyventojų mažėjo, ne tik nesitraukė, bet priėmė dar naujų darbuotojų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, tūkstantį gyventojų vidutiniškai aptarnauja 7,4 savivaldybės darbuotojai. Užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, didėjo daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybių.
Santykinai daugiausia administracijos darbuotojų turi išlaikyti Neringos gyventojai, čia 1000 gyventojų tenka net 27, Pagėgių – 18, Ignalinos – daugiau kaip 15. Palyginimui, Kauno rajone 1000 gyventojų aptarnauja mažiau kaip 4 savivaldybės administracijos darbuotojai, Marijampolės, Jonavos – mažiau kaip 5.
„Suprantama, kad didžiuosiuose miestuose administracijos darbuotojų 1000 gyventojų tenka mažiau. Taip pat suprantame, kad kiekviena savivaldybė turi savos specifikos, tad darbuotojų skaičius neišvengiamai šiek tiek skiriasi. Tačiau kai kuriose tiek pat gyventojų turinčiose savivaldybėse administracijos darbuotojų skaičius skiriasi kelis kartus. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone gyventojai išlaiko 250 darbuotojų, panašaus dydžio Širvintų rajone – 101. Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 334 žmonės, Kėdainių – 157. Kai skaičiai skiriasi šimtais, savivaldybės vadovai turėtų kelti sau klausimą, ar administracija sudėliota racionaliai – toks ir yra šių skaičiavimų tikslas”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Mažiausiai darbuotojų dirba Birštono rajono savivaldybėje – 61, daugiausia Vilniuje – 866 žmonės. Iš viso savivaldybių administracijose dirba 13 800 žmonių.
