Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną.
Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas (nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kt.) dalijant iš grynojo nacionalinio produkto. Grynasis nacionalinis produktas – tai bendrasis vidaus produktas, minus grynųjų pajamų balansas ir kapitalo susidėvėjimas, kurie sumažina sukurto produkto vertę.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl keleto priežasčių. Laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė net 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėn. padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta – 16,5 proc. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.
Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.
„Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas sąlygojo dalies atlyginimų legalizavimas ir bendras ekonominis augimas“, - sako R. Šimašius.
Dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, tačiau iš valdžios atstovų dažnai pasigirsta naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse. LLRI išplatino mokesčių pasiūlymų paketą, kuriame siūlo ne įvesti progresinius mokesčius, o sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 11 proc., išlaikant proporcinę sistemą (tiek 2008 balandžio mėn. „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis valstybei sutiktų mokėti apklausos dalyviai); ne padidinti pelno mokesčio tarifą, o panaikinti pelno mokestį; ne palikti galiojančias, o panaikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas. Taip pat įvesti „Sodros“ lubas; nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus bei neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio.
„Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos augimui bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą, atsisakyti idėjų didinti mokesčių tarifą, neįvedinėti naujų mokesčių ir laikui bėgant, siekiant nestabdyti viduriniosios klasės formavimosi, atsisakyti visų mokestinių lengvatų“, - vardina LLRI prezidentas.
Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam dirbančiam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):
Bendroms valstybės paslaugoms – 3548 Lt
Ekonomikai – 4644 Lt
Gynybai – 986 Lt
Viešajai tvarkai palaikyti – 1607 Lt
Aplinkos apsaugai – 979 Lt
Poilsiui, kultūrai ir religijai – 717 Lt
Švietimui – 3749 Lt
Socialinei apsaugai – 2268 Lt
Sveikatos apsaugai – 1111 Lt
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 207 Lt
Iš viso – 19815 Lt.
Įdomūs faktai:
Išmokoms vaikams – 441 Lt
Užimtumo didinimui – 30 Lt
Kaimo rėmimo programai – 94 Lt
Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimui – 187 Lt
Kalėjimų departamentui – 154 Lt
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 163 Lt
Valstybinei ligonių kasai – 723 Lt
Lietuvos dailės muziejui – 29 Lt
Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):
Bendroms valstybės paslaugoms – 1610 Lt
Ekonomikai – 2107 Lt
Gynybai – 447 Lt
Viešajai tvarkai palaikyti – 729 Lt
Aplinkos apsaugai – 444 Lt
Poilsiui, kultūrai ir religijai – 325 Lt
Švietimui – 1701 Lt
Socialinei apsaugai – 1029 Lt
Sveikatos apsaugai – 504 Lt
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 94 Lt
Iš viso – 8991 Lt.
LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų Laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji, o nuo 2004 metų vėl pradėjusi tolti (2004-aisiais - gegužės 8-oji). Nors 2005 metais mokesčių diena priartėjo (iki gegužės 5-osios), trejus pastaruosius metus ji vėl tolsta.
