„The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad bet kokiu atveju šis neapibrėžtumo laikotarpis jau pakenkė Jungtinės Karalystės (JK) ekonomikai. Jis daro įtaką ir gyventojų sprendimams, vartotojų taupymui bei įmonių sprendimams investuoti ar ne.
„Natūralu, kad tas pasekmes pirmiausia matysime finansų rinkoje, besikeičiančiuose valiutos kursuose. Dabar nerimas iš tiesų didelis, nes praktiškai iki paskutinio momento nežinosime kaip baigiasi referendumas“, – sako ekonomistas.
DNB ekonomistas Povilas Stankevičius taip pat teigia, kad paskutinės apklausos, parodžiusios tokius artimus abiems pusėms rezultatus, itin paveikė svaro kursą.
„Obligacijų pajėgingumai taip pat krenta, o tai rodo, kad rinkos dalyviai mažina visą savo rizikingumą. Visgi jei JK gyventojai nusprendžia likti ES, tikėtina, kad bent jau didžioji dalis svaro kurso atsistatytų“, – teigia ekonomistas.
SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tikina, kad šiuo metu referndumas yra įdomus lažybų objektas, mat nuspėti baigtį yra itin sunku.
„Dažnai atsitinka, kad prieš darant tokius asmeninius sprendimus, žmonės paskutinę minutę sudvejoja ir jau praktiškai stovėdami prie balsadėžės apsigalvoja. Tai matėme ir Škotijos referendume ir daugybėje kitų atvejų, kada drąsinamasi, bet galiausiai nesiryžtama žengti tokį žingsnį“, – mano ekonomistas.
Emigrantų perlaidų upė pradėtų sekti
Kaip parodė anksčiau skelbta Lietuvos banko informacija, emigrantų siunčiami pinigai į Lietuvą paveikia ne tik vartojimo prekes, bet ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas lemtų dar lėtesnį ekonomikos augimą Lietuvoje, kol kas spręsti anksti, tačiau, pasak ekonomistų, pasekmes tikrai pajustume.
„Galbūt jas pajustume ne tiesiogiai, bet jų tikrai būtų. Jei Brexit atveju darbo sąlygos Didžiojoje Britanijoje dirbantiems tautiečiams pasidarytų nepalankios, gali sumažėti pinigų pervedimai į Lietuvą. Trumpajame laikotarpyje dėl to nukentėtų NT rinka. Taip pat gali nukentėti Lietuvos eksportas. JK pasitraukus iš ES, kitos šalys nebe daug į ją eksportuotų, tai reikštų padidėjusią konkurenciją ES viduje. Mūsų eksportuotojams, kurie po Rusijos embargo persiorientuoja į ES rinką, pasidarytų sunkiau“, – svarsto P. Stankevičius.
Pasak jo, daug priklausys ir nuo to kokius susitarimus Didžioji Britanija sudarytų su ES . Visgi kadangi Europos ekonomikos augimas ir taip lėtas, Didžiosios Britanijos pasitraukimas kelia nemenkas rizikas.
Ekonomistas G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad pirmiausia svaro ir euro kursų pasiketimai būtų žalingi eksportuojant. Vis dėlto reikšmingesnė sritis – piniginės perlaidos.
„Vienas Dievas težino, kiek iš tikrųjų svaras kris. Šiai dienai visokiausių scenarijų yra. Pradžioje, psichologinio šoko būsenoje, kursas gali labai stipriai kristi, po to iš dalies arba gal net visiškai atsistatyti. Bet bent jau tam tikras turbulencijos laikotarpis tikrai būtų neišvengiamas. Turint omeny, kad perlaidų pinigai ir vidaus prekyboje ir NT rinkoje – svarbūs, tai nebūtų į naudą perkamajai galiai“, – komentuoja G. Nausėda.
Tačiau ekonomistas N. Mačiulis – kitokios nuomonės. Pasak jo, nebus jokių nelaimių nei Didžiojoje Britanijoje, nei Lietuvoje, nes Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES mažiausiai truktų du metus.
„Tai būtų ilgas derybų procesas ir galiausiai rezultatas būtų toks, kad JK susiderėtų panašias sąlygas, kokias turi ir Norvegija, ir Šveicarija. Net nebūdamos formalios ES valstybės, jos dalyvauja toje rinkoje, išlieka laisvas prekių judėjimas. Dėl to iš esmė kažkokio fundamentalaus pasikeitimo nebūtų“, – galimą situaciją vertina ekonomistas.
Drebantis Europos Sąjungos pamatas
Didžiosios Britanijos išstojimo banga nusiritusi per Europos Sąjungą paveiktų ir kitų šalių požiūrį į šią sąjungą. Anot ekonomistų, ES gali pradėti skilinėti.
„Ar būtų išlaikyta jos vienybė, ar nesuklestėtų dar labiau tos separatistinės idėjos ir kitų valstybių noras pasitraukti iš ES. Nes jei pradėtų svyruoti šis projektas, Lietuva irgi pajaustų mažėjančios Europos integracijos pasekmes“, – pamini N. Mačiulis.
Ekonomistas G. Nausėda įsitikinęs, jog itin sustiprėtų dviejų pozicijų srovės: šalių, kurios norėtų, jog būtų judama link konfederacijos, kurioje šalys išlaikytų didžiąją dalį suvereniteto ir didžiųjų galingųjų ES valstybių požiūris, jog Sąjunga turėtų judėti link federalizacijos.
„Mažosioms valstybės reikėtų labai atsargiai žiūrėti į tokius užmojus, nes jie vyksta padidintu tempu ir kartais mažosios valstybės nespėja pasakyti savo žodžio bei atstovauti savo interesų vykstant tokiems procesams. Viena vertus, kai kurios šalys nenorėdamos sutikti su tam tikrais ES sprendimais galėtų sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kita vertus, galbūt tokio pobūdžio iššūkiai leistų grįžti prie ištakų ir padarytų diskusijas objektyvesnėmis“, – svarsto ekonomistas.
