Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvena pati didžiausia litvakų iš (Lietuvos kilusių žydų) bendruomenė. Ji gali būti ta jungtis, su kuria užmezgus ryšius, galima būtų sėkmingai plėtoti verslo santykius Lietuvai visai nepažintoje žemėje – piečiausioje Afrikos valstybėje. Apie tai kalbėta Pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje „Lietuva – Izraelis – Pietų Afrikos Respublika (PAR): verslo trikampis".
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Seminare įžanginį žodį taręs Lietuvos ir Izraelio Prekybos rūmų vykdomasis direktorius Vytis Mackevičius teigė, kad PAR – viena dinamiškiausių augančių ekonomikų per pastarąjį dešimtmetį. Jos rinka didelė, tačiau Lietuvos verslininkų dar visai neištyrinėta.
„Galima į ten eksportuoti, daryti bendrus verslo projektus, galima importuoti iš ten ir būti jų atstovais. Kas pirmesnis ateis į šią rinką, tas bus gudresnis“, – lietuvišką patarlę šioje situacijoje pritaikė V. Mackevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad įsitvirtinus PAR, ši šalis galėtų tapti puikiu tramplinu žengiant į kitų Afrikos šalių rinkas.
„Tų, kurie bandė daryti verslą su juodąja Afrikos dalimi, istorijos yra labiau kaip nuotykių istorijos negu sėkmingo verslo pavyzdžiai. PAR, būdama pati stipriausia Afrikos ekonomika, jau 20 metų sėkmingai plėtojo verslo ryšius su visomis Afrikos valstybėmis, turi su jomis atstovybes, kontaktus, yra pramynusi kelius. Taigi, žiūrint į galimą bendradarbiavimą su PAR, turėtume atsiminti, kad tai gali būti puikus tramplinas toliau žengiant į daugelį Afrikos respublikų“, – kalbėjo V. Mackevičius.
Jungtis, kuri padėtų lietuviams įžengti į PAR rinką, galėtų būti litvakai, kurių didžiausia bendruomenė gyvena būtent PAR.
„Kai jūs kreipiatės į naujus potencialius savo verslo partnerius užsienyje, svarbiausias dalykas bus tai, ką jūs jiems pasiūlysite – ar jūsų produktas yra geras, ar gera jo kaina. Bet jūs visada turėsite kozirį kišenėje – būsite šiek tiek įdomesni. Tas šiek tiek kartais gali nulemti pergalę konkurencinėje kovoje“, – tikino Lietuvos ir Izraelio Prekybos rūmų vykdomasis direktorius.
Asocijuoja su grįžimu namo
Viešosios įstaigos „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė Anna Avidan pastebėjo, kad litvakų atsiradimo istorija PAR yra apipinta daugybe mitų, kurių dauguma nėra teisingi.
„Žydai visada turėjo pinigų, bet sugalvojo turėti dar daugiau ir žinodami, kad PAR yra aukso kasyklos, ten iškeliavo", – vieną iš tokių mitų iliustravo A. Avidan. Anot jos, litvakų emigracijos banga į PAR prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tai nulėmė kiek kitokios priežastys nei tik šioje šalyje iškilusi aukso kasykla.
„Tuo metu buvo nužudytas Rusijos caras, tų, kurie jį nužudė grupėje buvo žydų tautybės moteris. Tai buvo tarsi žiežirba žydų pogromų pradžiai. Jie pradėjo bėgti. Nors Lietuvoje žydų pogromų nebuvo, informacija ėjo iš lūpų į lūpas. Todėl nerimas žydų padidėjo ir Lietuvoje“, – svarbius istorinius faktus priminė A. Avidan. Ji taip pat pasakojo, kad tuo pačiu metu XIX a. pab. PAR buvo atrasta viena didžiausių aukso kasyklų.
„Informacija apie tai kažkaip pasiekė ir Lietuvą. Tuomet ir prasidėjo banga, bet realiai išvažiuoti visada buvo lengviau mažiau pasiturintiems. Tiems, kurie Lietuvoje geriau gyveno, buvo sunku palikti šalį“, – toliau dėstė ji.
Ji taip pat teigė, kad tuo metu buvo gana paplitęs ir kitas stereotipas, kad išvažiuoti į Ameriką, Niujorką reiškia uždirbti aukso kalnus.
„Į Niujorką kelias buvo per Londoną. Tai buvo ilgas kelias laivais, kurie plaukė iš Londono. Dauguma žydų iš Lietuvos patraukė į Londoną. Ten gyveno žmogus, kuris buvo ne žydų tautybės Donaldas Kiuri, jis buvo didžiulės PAR laivų kompanijos savininkas. Londone jis buvo įkūręs vargingų žydų laikinąją prieglaudą, kur juos maitino ir įtikinėjo plaukti į Afriką. Kodėl jam šito reikėjo, man iki šiol negali atsakyti istorikai“, – kaip dalis litvakų atsidūrė PAR pasakojo A. Avidan.
Tokiu būdu apie 40 tūkst. žydų iškeliavo į PAR. Iš pradžių jie neužsiėmė verslais, nes neturėjo tam pinigų, nemokėjo vietos kalbos.
„Iš pradžių jie ėjo pas didmenininkus su dideliais krepšiais, rinkdavo kažkokias prekes ir keliaudavo toliau nuo jūros į šalies gilumą prekiauti. Yra nemažai apsakymų, kaip jie iš pradžių keliauja su krepšiais, o paskui nusiperka asilą, du asilus ir t.t. Daugeliui jų prekiauti sekėsi neblogai“, – dėstė A. Avidan.
Nors XIX a. pab. PAR iš tiesų atrasta viena didžiausių aukso kasyklų, iš pradžių litvakai joje negalėjo dirbti, nes tam buvo fiziškai per silpni. Vadovauti ten jiems taip pat nieks neleido, nes šiuos postus jau buvo užėmę olandai. Gali būti, kad prie kasyklų jie priėjo vėliau, tačiau iš pradžių žydai PAR vertėsi prekyba.
Jų verslumą, anot A. Avidan, paskatino pastebėjimas, kad PAR yra daug juodaodžių, kurie sutinka pigiai atlikti darbus.
„Daugelis atvykusių žydų į PAR iškilo labai aukštai – ne tik versle, bet ir politikoje. Yra litvakų, kurie tapo Johanesburgo merais“, – sakė A. Avidan.
Moteris taip pat teigė, kad vienas stiprus bruožas, kurį išlaikė PAR gyvenantys litvakai – tai tradicijų laikymasis.
„Šiandien jūs galite PAR sutikti litvaką, kuris gyvena pasiturinčiai, turi juodaodę namų tvarkytoją, kuri yra išmokyta gaminti cepelinus be kiaulienos. Taip pasitaiko. Nors tokie litvakai jau būtų gimę PAR, niekada cepelinų Lietuvoje nevalgęs, bet tokią tradiciją išlaikę, atsinešę iš savo tėvų šeimos“, – sakė A. Avidan. Ji taip pat pridūrė, kad būtent šių tradicijų išlaikymas lemia, kad kai kuriems iš jų verslo darymas Lietuvoje asocijuojasi su grįžimu namo.
Ryšys tarp PAR ir Izraelio
Lietuvos – Izraelio prekybos rūmų pirmininkas ir Lietuvos – JK prekybos rūmų garbės prezidentas Len Judes teigė pats turintis lietuviškų šaknų. Jis gimė ir užaugo Izraelyje, tačiau jo tėvai atvyko iš PAR, o giminė buvo kilusi iš litvakų.
„Izraelis – nedidelė šalis, tačiau turinti stiprų ekonominį pagrindą. Esame apsupti šalių, su kuriomis tarpusavyje neprekiaujame, ne tiek dėl ekonominių, kiek dėl politinių priežasčių. Todėl Izraelio ekonomika yra orientuota į eksportą“, – dėstė L. Judes. Jis teigė, kad Lietuva ir Izraelis turi panašumų – abi šalys nėra turtingos gamtinių išteklių.
„Todėl galėtume bendradarbiauti srityse, kurios nėra susijusios su gamtiniais ištekliais“, – sakė L. Judes.
Jis pabrėžė, kad Izraelis yra stiprus inovacijų ir technologijų srityse, todėl jaunus verslo startuolius (start-ups) jis įvardijo kaip pagrindinį šalies ekonomikos variklį.
„Kokia yra jungtis tarp Izraelio ir PAR? Apie 90 proc. PAR gyvenančių žydų bendruomenės yra atvykusi iš Lietuvos. Ši bendruomenė yra išlaikusi tas pačias maisto, kalbos tradicijas, kultūros paveldą. Jeigu kas nors norite pasižiūrėti, kas žydams artima iš Lietuvos, keliaukite į PAR“, – sakė L. Judes.
1960- 1970 daug litvakų emigravo iš PAR į Izraelį. Kai kurie dėl ideologinių priežasčių, kai kurie dėl to, kad PAR buvo sudėtinga situacija.
„Šiuo metu Izraelyje yra nedidelė, bet labai stipri litvakų bendruomenė. Jie yra išlaikę ryšius su PAR, kai kurie bendradarbiauja versle. Lietuvos ambasada Tel Avive yra neoficiali ambasada ir PAR. Jungtis yra ne tik geografinė, bet ir istorinė. Litvakai yra ta jungtis, kuri sujungia Izraelį, PAR ir Lietuvą ir sudaro savotišką verslo trikampį“, – dėstė L. Judes
Taigi lietuviams, anot jo, siekiantiems užmegzti ryšius su PAR, reikėtų bendradarbiauti su Izraelio litvakais, kurie gali parodyti kelius ir į PAR rinką.
„Sentimentai nėra verslo dalis, tačiau jie kartais yra itin svarbūs. Asmeniniai ryšiai ir jungtys tampa tais elementais, kurie sujungia verslo partnerius“, – teigė Izraelio prekybos rūmų pirmininkas.
