Anot jos, su vystytojais bus sudaroma 34 ketinimų protokolai: vėjo elektrinėms rezervuota 1,244 GW, saulės – 0,821 GW, o kaupimo įrenginiams – 0,775 GW galios.
Iš jų 1,04 GW sudaro naujos hibridinės elektrinės (tame pačiame taške prie tinklo prijungtos saulės ir vėjo elektrinės) ir esamų elektrinių išplėtimas į hibridines.
Papildomai vienas vystytojas pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolą dėl dar 152 MW galios hibridinės elektrinės su kaupikliu, kuriai būtų reikalinga tinklo plėtra, į tai investuojant pačiam vystytojui.
„Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius teigė, kad vystytojai turės savo įsipareigojimus patvirtinti sumokėdami finansinį garantą. Priklausomai nuo projektų pobūdžio, tai užtruks iki poros mėnesių, nes didesni projektai turės būti įvertinti pagal nacionalinio saugumo kriterijus.
„Tai, kad beveik visi atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai, kuriems rezervavome tinklo pajėgumus, prisiima įsipareigojimus, priimame kaip labai pozityvų signalą“, – pranešime sakė I. Junevičius.
Pasak jo, „Litgrid“ šiuo metu jau pradėjo ir antrąjį elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą, vystytojai toliau gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams.
Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupinio įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per trejus metus.
Iš viso per pirmąjį ciklą operatorė sulaukė 88 prašymų prijungti 9 tūkst. MW galios įrenginių.
