Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.
Pasak „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovo Igno Junevičiaus, perdavimo tinkle rezervuota tris kartus daugiau atsinaujinančios energetikos galios, nei yra instaliuota šiuo metu.
„Gamintojai taip pat pateikė prašymus dėl dar 1261 megavatų (beveik 1,3 GW – BNS) elektros gamybos įrenginių, kurių prijungimui nurodė planuojantys savo lėšomis plėsti tinklo pralaidumus. Visų šių ketinimų tvirtumas paaiškės kitame žingsnyje, kai gamintojai patvirtins savo įsipareigojimus sumokėdami finansinį garantą“, – pranešime teigė I. Junevičius.
Jo teigimu, šiuo metu saulės ir vėjo elektrinėms perdavimo tinkle yra rezervuota daugiau nei 10 GW galios.
Pasak „Litgrid“, per pirmąjį prašymų teikimo ciklą – nuo kovo 13 iki birželio 6 dienos – buvo gauti 88 prašymai prijungti 9 GW galios įrenginių.
Antrasis prašymų teikimo ciklas tęsis iki rugsėjo 6 dienos, tačiau „Litgrid“ kviečia vystytojus reikalingus dokumentus pateikti iki rugpjūčio 6 dienos.
„Pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra ne visiems vystytojo planuojamiems sklypams. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – teigė I. Junevičius.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3,7 tūkst. MW saulės ir 2,1 tūkst. MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1,4 tūkst. MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvoje bus galima prijungti ne mažiau kaip 4,4 tūkst. MW saulės ir 5 tūkst. MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – iš viso 9,4 tūkst. MW, arba maždaug 5 kartus daugiau nei dabar. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai.
