Kovo 25–31 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 34 proc. nuo 84 Eur/MWh iki 56 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.
„Ypač išsiskyrė penktadienis, kovo 29-oji, kai dienos elektros kaina siekė vos 24,9 Eur/MWh. Paskutinį kartą tokia žema vidutinė elektros kaina darbo dieną buvo tik 2023 metų rugpjūčio 8 dieną. Praėjusią savaitę nuo pirmadienio iki vėlaus penktadienio vakaro dėl tinklo darbų Lenkijos pusėje buvo neprieinama „LitPol Link“ jungtis“, – išplatintame pranešime cituojamas „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Ramūnas Bikulčius.
„Baltijos šalyse elektros kaina mažėjo labiausiai iš visų regiono prekybos zonų. Didžiausią įtaką turėjo dvigubai augusi ir vėjo, ir saulės jėgainių gamyba. Tačiau prisidėjo ir išjungta jungtis su Lenkija, dėl to Lietuva neeksportavo pigios elektros energijos į brangesnes prekybos zonas – Lenkiją, Vokietiją ir kitas centrinės Europos šalis“, – pridūrė R. Bikulčius.
Pasak jo, vietinė elektros gamyba praėjusią savaitę buvo itin didelė ir siekė net 71 proc. viso Lietuvos suvartojimo. Palyginti, šių metų vietinės generacijos vidurkis siekia 55 proc. nuo viso suvartojimo.
„Pagrindinės to priežastys – pakankamai vėjuoti, nors kartu šilti ir saulėti orai, auganti gaminančių vartotojų pasigaminamos elektros energijos dalis bei šventinis Velykų savaitgalis“, – taigė R. Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. nuo 241 GWh iki 218 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 71 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 154 GWh elektros energijos, tai yra 48 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 104 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo daugiau nei dvigubai – nuo 34 GWh iki 76 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat augo sparčiai ir padidėjo beveik dvigubai – nuo 16 GWh iki 30 GWh.
Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo 22 proc. mažiau, nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 21 GWh iki 16 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 8 proc. – nuo 19 GWh iki 17 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 19 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo/eksporto santykį, 38 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 40 proc. nuo 177 GWh iki 107 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. iš Lenkijos, o likę 11 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 2 proc. nuo 15,9 GWh iki 15,6 GWh. 23 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 15 proc. į Latviją, o likę 62 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 47 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 50 proc. Lietuvos kryptimi.
