„Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ sėkmingai dirba izoliuoto darbo režimu ir toliau veikia nepriklausomai. Sistemos operatorės atlieka planinius dažnio stabilumo bandymus“, – rašoma šeštadienio popietę išplatintame pranešime.
Pagal izoliuoto darbo bandymo programą, Baltijos šalių sistemų operatoriai atlieka dažnio valdymo bandymus, kad įvertintų gebėjimą užtikrinti tinklo stabilumą.
Bandymų metu sukeliami gamybos ir vartojimo pokyčiai, tuomet įvertinamas valdymo sistemų ir dažnio rezervų veikimas.
„Kitaip tariant, testai, kurių metu dirbtinai sukuriami nuokrypiai nuo įprasto dažnio. Šiuo metu jau atlikta 50 procentų visų šiandien suplanuotų testų“, – nurodė „Litgrid“.
Pranešime pažymima, kad šie testai yra suplanuota izoliuoto darbo bandymo dalis. Elektros vartotojams ji yra nepastebima ir nesukelia jokių nepatogumų.
Pastarąją valandą suminė elektros gamyba Baltijos šalyse siekė 3486 MW, suminis vartojimas 3437 MW.
ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės link ir atsijungė nuo BRELL žiedo. Vėliau savaitgalį jos taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.
Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pastarasis truks iki 14 valandos sekmadienį, jo metu bus vykdomi 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
