Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis. Tai sukurtų sąlygas saulės ir vėjo elektrinėms daugiau veikti be gamybos apribojimų, pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad kintamo pralaidumo technologijos turi didelį potencialą – jos leidžia gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei rekonstrukcija padidinti linijų pralaidumą, kuris leistų saulės ir vėjo elektrinėms pagaminti daugiau elektros be apribojimų.
„Partnerių iš Norvegijos pasiūlytas sprendimas unikalus tuo, kad oro linijų pralaidumas bus matuojamas naudojant virtualiuosius sensorius, imituojant fizinių sensorių veikimą. Tai leidžia išvengti fizinės įrangos montavimo prie elektros perdavimo linijų ir jos priežiūros išlaidų, taigi sąnaudos dar mažesnės“, – pranešime sake L. Varanavičius.
Nauja technologija pirmą kartą bus panaudota 330 kV linijoje Kaunas–Šiauliai ir 110 kV linijoje Palanga–Vėjas 1, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose. Pastarojoje linijoje „Litgrid“ įgyvendina ir kitą kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį pasiūlė Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie“.
Visų kompanijų kintamo pralaidumo technologijos bandymai truks iki šių metų spalio, tuomet bus įvertinti duomenys ir sprendžiama dėl tolesnio sprendimo įgyvendinimo kitose linijose.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos rinkos galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 tūkst. MW saulės ir 5 tūkst. MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – šešis kartus daugiau nei dabar.
