Pasak įmonės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovo Andriaus Kavaliausko, praėjusią savaitę Vyriausybės priimtas nutarimas neturėtų paveikti įmonės.
„Iš esmės kompensavimo modelis nesikeičia – vartotojams ir toliau taikoma dalinė elektros kainos kompensacija, o Vyriausybės nutarimu patikslinta informacijos apie suteiktas kompensacijas ir patirtas įsigijimo sąnaudas deklaravimo forma“, – BNS teigė A. Kavaliauskas.
Anot jo, nauja tvarka „Igničio“ neturėtų paveikti, nes įmonės kainos vartotojams yra pagrįstos realiomis įsigijimo sąnaudomis, o visą informaciją reguliuotojui ji iki šiol pateikdavo greitai ir išsamiai.
„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga taip pat teigė, jog Vyriausybės patikslinta tvarka nepaveiks nei įmonės elektros įsigijimo tvarkos, nei kainodaros.
„Mes seniai sakėme, kad mes šitos (kompensacijų – BNS) schemos net nepalaikėme. Jeigu pasižiūrėsime atgal, mes dėl to nepakeitėme savo rizikos valdymo, pirkimo, kainų nustatymo logikos, kurią mes turėjome daug metų ir kurią mes turime Latvijoje ar Estijoje, kur net nėra tokio kompensacijų mechanizmo“, – BNS teigė M. Giga.
„Kaip mes pirksime elektros energiją, kaip mes gaminsime, kaip mes planuosime, tikrai nekeičia. Dabar vartotojai gali sudaryti sutartis žemesnėmis kainomis nei kompensacijų grindys (28 centai už kilovatvalandę – BNS). Mes niekada nekeitėme ir dėl to nekeisime savo kainų valdymo ir savikainos nustatymo politikos, nes mes ją turime vienodą ir Latvijoje, ir Estijoje“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, pasak „Elektrum Lietuvos“ vadovo, Vyriausybės patikslinta tvarka iš įmonių gali pareikalauti papildomų administracinių išlaidų.
„Mes turėsime papildomą administravimą. Natūralu, kad ten bus kaštai. Matyt, vėl bus susirašinėjimų, derinimosi, kokie tie kaštai, turėsime juos pagrįsti. Bet kokiu atveju, tai administravimo kaštai ir laiko suvalgys“, – teigė M. Giga.
Vyriausybei praėjusią savaitę patikslinus tvarką, elektros tiekėjams iš valstybės biudžeto bus dengiamos tik jų per mėnesį faktiškai patirtos elektros įsigijimo sąnaudos, nepriklausomai nuo sutartyse su buitiniais vartotojais užfiksuotos kainos.
Tam tiekėjai kas mėnesį turės kompensavimo lėšų administratoriui – „Energijos skirstymo operatoriui“ – nurodyti faktines elektros įsigijimo sąnaudas.
Nesupranta valdžios atstovų užuominų
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad patikslinta tvarka neleis elektros tiekėjams pelnytis valstybės sąskaita, o pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tai panaikins elektros rinkos dalyvių piktnaudžiavimo galimybę bei suteiks skaidrumo.
M. Giga teigė nesuprantantis Ministrų kabineto atstovų kalbų apie galimą piktnaudžiavimą: „Tai reikia suprasti, kad mes, tiekėjai, anksčiau piktnaudžiavome? Nelabai suprantu, ką tuo norėta pasakyti“.
„Mes nelabai supratome, kas tai yra ir kodėl tai yra reikalinga. Dabar mes visi turėsime nurodyti, pasakyti, pagrįsti, kaip čia dabar yra kainos nustatomos. Aš abejoju, kad ministerija gebės suprasti, kas ir iš kur vyksta. Skaičiavimo taktikos gali būti skirtingos – nėra taip, kad mes staiga nuėjome ir nusipirkome biržoje elektrą viena kaina, kuri priklauso nuo to, koks ir kieno yra godumas – marža arba veiklos efektyvumas“, – BNS teigė M. Giga.
„Kiekvienas turi (kainą – BNS) pagal savo gamybą, pagal ateities sandorius, priklauso, kurią akimirką juos sudarė. Kainos ir savikainos gali skirtis kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą, nepriklausomai nuo to, kas vyksta „Nord Pool" biržoje“, – pridūrė jis.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna BNS anksčiau sakė, kad naujasis algoritmas apribos kai kurių tiekėjų konkurencinį pranašumą, o tiekėjai nebus motyvuoti operuoti mažesniais kaštais ir siekti mažesnės savikainos. Su tuo sutiko ir „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
„Pagal tą pirminį sumanymą išeina, kad kuo brangiau perki elektros energiją ir patiri kuo didesnes sąnaudas, tuo tau daugiau kompensuojama. Atrodo priešingas efektas nei turėtų būti“, – kalbėjo M. Giga.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sausio pabaigoje teigė, jog rinkoje mažėjant elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus kainas, institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.
Pasak jo, tiekėjų gyventojams siūlomos fiksuotos elektros kainos nepriklauso nuo tuo metu esančių kainų biržoje, nes elektrą jie perka pagal išankstinius ilgalaikius sandorius.
Tuo metu gyventojams pirmąjį šių metų pusmetį nustatytas kompensacijų dydis ir tvarka nesikeis – valstybė ir toliau padengs iki 28,5 cento už (kilovatvalandę) kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, sieks 28 centus.
Šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, nors finansų ministrė ne kartą sakė, kad tiek lėšų neprireiks.
