Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pat kaip ir Lietuvoje, antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Vidutinė didmeninė elektros kaina nežymiai didėjo dėl ketvirtadienį prasidėjusių jungties „NordBalt“ ribojimų ir rytinių bei vakarinių kainų pikų (...), kurių metu pigią elektrą gaminančias saulės ir vėjo elektrines pakeičia brangesnės šiluminės elektrinės“, – komentare BNS antradienį nurodė „Litgrid“.
Bendrovė antradienį pranešė, kad praėjusią savaitę, Švedijos tinklo operatorės „Svenska kraftnat“ sprendimu, buvo apribota jungtis „NordBalt“, o jos pralaidumo ribojimai dėl remonto darbų šioje šalyje tęsis iki spalio.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad praėjusio ketvirtadienį vidurdienį bendra vėjo ir saulės elektrinių valandinė gamyba Lietuvoje siekė 1,5 gigavatvalandės (GWh) – didesnė buvo fiksuota tik gegužės 22 dieną.
Be to, ketvirtadienį ir penktadienį 11 valandų vietinė elektros gamyba buvo didesnė nei šalies suvartojimas.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje dienomis vyravo atsinaujinančių išteklių elektros generacijai palankūs orai. Todėl išaugo vėjo elektrinių gamyba, o saulės elektrinių gamyba taip pat išliko aukšta“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, karšti orai praėjusią savaitę sukėlė elektros tiekimo nutrūkimus keliose pietryčių Europos šalyse.
„Penktadienį Balkanų regione situacija buvo itin sudėtinga. Dėl itin didelio karščio ir išaugusio elektros poreikio vėsinimui, be elektros buvo likę milijonai žmonių“, – teigė „Litgrid“ atstovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 217 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 70 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 151 GWh elektros – 19 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – vis dėlto, jų gamyba mažėjo 12 proc. iki 49 GWh, vėjo jėgainių – augo 61 proc. iki 48 GWh.
Hidroelektrinių gamyba 12 proc. iki 14 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino apie 30 GWh, kitos elektrinės – 11 GWh.
Saulės jėgainės praėjusią savaitę pagamino 32 proc. visos Lietuvos energijos, vėjo jėgainės – 32 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos – 7 proc.
35 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys mažėjo 18 proc. iki 138 GWh: 78 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 22 proc. – per Lenkiją, 1 proc. – per Latviją.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 18 proc. iki 55 GWh: 74 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o likę 26 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
