Linų auginimas Lietuvoje pradeda atgimti – šiais metais žemdirbiai deklaravo didesnius minėtos kultūros plotus.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė teigė, kad Lietuvoje yra apie milijoną hektarų linams auginti tinkamų plotų.
Menki plotai
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyr. specialistė V. Vingrienė sakė, šiais metais pluoštinių linų deklaruota 27 ha, o praėjusiais metais jų plotai siekė vos 8 ha. 2011ir 2012 metais auginta 36 ha pluoštinių kanapių, 2010 metais – 10 ha. Pasak V.Vingrienės, šiek tiek geresnė padėtis sėmeninių linų sektoriuje. Šiais metais deklaruota 315 ha sėmeninių linų (pernai – 279 ha). Tačiau 2010–2011 metais jų buvo pasėta daugiau, apie 400 ha. „Pluoštinių linų sektorius praktiškai apmiręs. Prieš įstojant į Europos Sąjungą valstybė nuolat rėmė linininkystę, todėl didėjo auginamų linų plotai, derlingumas, kokybiniai rodikliai. Įstojus į ES, bendra linų sektoriaus paramos politika, neleidžianti nacionalinės papildomos paramos, turėjo neigiamos įtakos Lietuvos linų sektoriui: linų plotai, palyginti su 2003 m., sumažėjo 40 proc.“, – sakė V.Vingrienė.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Upytės bandymų stoties mokslininkė Elvyra Gruzdevienė priminė, kad prieškario metais Lietuvoje linai buvo auginami rekordiniame, net 96,3 tūkst. ha, plote. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, linų dar buvo auginama 17 tūkst. ha, o 1993 m. jų pasėlių plotas sumažėjo iki 4,5 tūkst. ha. Vėliau, 1994–2004 metais, pluoštinių linų plotai svyravo nuo 5 iki 9 tūkst. ha.
ŽŪK „Jurbarko linų verslas“ buvo vienintelė linus perdirbanti bendrovė Lietuvoje. Jos vadovė Beruta Vasiliauskienė sakė, kad šiais metais linų nebepriims ir veiklos nevykdys, nes įmonė likviduojama. „Dirbome nuo 2001 metų. Tačiau pastaraisiais metais žaliavos kiekis visą laiką mažėjo. Perdirbimui supirkdavome vos kelias tonas pluoštinių linų“, – apgailestavo B.Vasiliauskienė.
Tikisi rezultato
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas mano, kad ūkininkai augintų pluoštinius linus, tačiau neturi pirmos reprodukcijos sėklų. „Šiais metais buvome susirinkę Žemės ūkio ministerijoje svarstyti daugiametės medžiagos dauginimo klausimų. LAMMC Upytės bandymų stotyje yra tik selekcinė medžiaga. Todėl būtina sertifikuoti sėklininkystės ūkius. Tikimės, kad tai bus padaryta 2015 metų pavasarį“, – sakė asociacijos direktorius. Pasak E.Babanovo, ūkininkai norėtų auginti pluoštines kultūras. Tikimasi, kad kartu su kanapėmis bus pradėti auginti ir linai. „Linų ir kanapių pluoštas yra labai reikalingas. Pluoštu domisi Indonezija. Jei Lietuva galėtų pagaminti medžiagą, kurią sudarytų 70 proc. linų ir 30 proc. kanapių, ją pirktų Švedija. Deja, kol ūkininkai dirbs kiekvienas sau, atskirai, rezultato nebus. Į mūsų asociaciją linų augintojai nesikreipia. Norėtume pakviesti visus augintojus išsakyti savo problemas, daugiau bendrauti“, – priminė E.Babanovas. Pasak Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriaus, tik bendradarbiaujant galima pasiekti užsibrėžtų tikslų, užauginti gerą ir kokybišką pluoštą. „Pluoštiniai augalai atgims. Jie – Lietuvos žemės ūkio ir pramonės pagrindas. Mes žinome, ką, kaip ir kada daryti. Reikia tik laiko“, – pridūrė E.Babanovas.
Daug veislių
LAMMC Upytės bandymų stoties mokslininkė E.Gruzdevienė sakė, kad gali ūkininkams tiekti nedidelį kiekį selekcinės sėklos P1 arba P2, nes Upytės bandymų stotyje linams skirti tik 5 ha. Šiuose plotuose yra ne tik selekciniai laukeliai, bet ir bandymams skirti plotai. „Jei ūkininkai norėtų dirbti, mes išgrynintume vieną veislę. Tačiau norintieji auginti selekcinę medžiagą turėtų pasitvirtinti sėklininkystės ūkį. Įsigiję iš mūsų selekcinės sėklos, jie ją daugintų trejus metus neturėdami jokio pelno. Todėl nežinau, ar atsiras tokių entuziastų“, – sakė E.Gruzdevienė. Nuo 1965 metų Upytės bandymų stotyje buvo sukurta 15 linų veislių, šešios iš jų įrašytos į ES bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą – ‘Vega 2’, ‘Kąstyčiai’, ‘Daugiai’, ‘Sartai’ , ‘Snaigiai’ ir ‘Audriai’. Iki 2012 metų Nacionaliniame augalų veislių sąraše nebuvo sėmeninių linų, tinkamų aliejui gaminti, veislių. Upytės bandymų stoties mokslininkai sukūrė dvi sėmeninių linų veisles ‘Edita’ ir ‘Rasa’, kurios atitiko visus nustatytus reikalavimus. Pernai Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildė dar viena sėmeninių linų veislė ‘Rūta’. LAMMC Upytės bandymų stoties mokslininkė E. Gruzdevienė sakė, kad pluoštinių linų paklausos beveik nebeliko, tačiau ūkininkai domisi aliejiniais linais. Juos auginti skatina ir žalinimo programa. Pastaruoju metu linų sėmenis superka ir aliejaus gamintojai. Pasak perdirbėjų, populiarėja ne tik šalto spaudimo linų sėmenų, bet ir kanapių aliejus. Verslininkai teigia, kad pastaruoju metu linų sėmenys pabrango. Už kilogramą jų mokama 3,60 Lt.
