Bankoke vykusiame Pasaulio ekonomikos forume verslo ir politikos atstovai prabilo apie sveikatos apsaugos reikšmę pavieniams gyventojams bei visai ekonomikai, rašo BBC.
Pietryčių Azijos regionas džiugina sparčiai augančia ekonomika, tačiau sveikatos apsaugos srityje šios pasaulio dalies valstybės vengia prisiimti didesnius įsipareigojimus.
Tiesą sakant, daugelyje Azijos šalių investicijos į sveikatos apsaugą yra itin menkos. Baiminamasi, kad medicininės infrastruktūros trūkumas lems rimtas visuomenės sveikatos būklės problemas, kurios taps kliuviniu ekonominiam augimui.
Prasta visuomenės sveikatos būklė sumažina produktyvumą ir padidina išlaidas, skirtas kovai su neigiamais padariniais.
Darbo jėgos produktyvumo sumažėjimas pasireiškia dviem aspektais. Pirma, sergantys žmonės tam tikram laiko tarpui pasitraukia iš darbo rinkos ir nebekuria pridėtinės vertės. Antra, dalis žmonių grįžta į darbą turėdami sveikatos problemų, kurios dėl prastos sveikatos apsaugos sistemos nebuvo pašalintos. Tokie žmonės net ir dalyvaudami darbo rinkoje nebegali sukurti tokios pat pridėtinės vertės kaip sveikas darbuotojas.
Pasaulio Ekonomikos Forumas ir Harvardo sveikatos mokykla atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti ligų sukeltą žalą. Paaiškėjo, kad per ateinančius du dešimtmečius pasaulio ekonomika dėl neužkrečiamų ligų gali prarasti 47 trln. JAV dolerių.
Azijoje gyvena daugiau nei pusė pasaulio žmonijos, todėl nenuostabu, kad didžioji dalis nuostolių atsiras šiame žemyne.
Trumpalaikėje perspektyvoje investicijos į sveikatos apsaugą apkrauna valstybės biudžetą papildomomis išlaidomis, tačiau ilguoju laikotarpiu toks žingsnis pasiteisina. Svarbu nepamiršti, kad žmogus yra svarbiausias bet kurios valstybės išteklius.
Netinkamai tvarkoma sveikatos apsauga lemia augančias vartotojų išlaidas sveikatos priežiūrai. Šiuo metu Azijos valstybėse gyventojai savarankiškai apmoka nuo 40 iki 60 proc. gydymo išlaidų. Tai reiškia, kad gyventojai mažina savo išlaidas kitose srityse, nes yra priversti pinigus skirti ligų gydymui. Dėl tokios padėties sumažėjo vartojimas tose srityse, kurios yra nesusijusios su sveikatos apsauga.
Tuo pat metu daugelis Azijos valstybių kalba apie būtinybę skatinti vidaus vartojimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, netinkama sveikatos apsaugos sistema verčia milijonus Azijos gyventojų kęsti skurdą ir nepriteklių.
Laimei, mokslas ir naujausios technologijos gali prisidėti prie atskirties mažinimo skurdžiausiuose pasaulio regionuose. Viena iš didžiausių pasaulyje medicininės įrangos gamintojų pasaulyje GE pristatė nešiojamą ultragarso įrenginį. Tai reiškia, kad modernia įranga apsirūpinęs gydytojas gali pasiekti pacientus, kurie gyvena neturtinguose rajonuose, neturinčiuose reikiamų technologijų. Neretai neturtingi žmonės negali sau leisti nukeliauti iki regiono centro, kuriame būtų galima gauti reikiamas paslaugas. Medicinos mobilumas pašalina tokias problemas.
Kita bendrovė –„Novartis“ – sukūrė itin mažą vaistų gamyklą, kuri gali gaminti įvairaus pobūdžio populiariausius vaistus ir aprūpinti nedidelį regioną reikiamais medikamentais. Tai reiškia, kad nuošali ir nedidelė provincija gali turėti nuosavą vaistų gamyklą, kuri tenkintų tik jos poreikius. Šiuo metu Indijoje veikia beveik 250 tokių gamyklų, kurios aprūpina 40 mln. gyventojų.
Kartais valstybė dėl įvairiausių priežasčių apleidžia vieną ar kitą sritį, kuri tampa puikiu taikiniu privataus sektoriaus inovacijoms. Paminėti inovatyvūs sprendimai tėra tik keletas pavyzdžių, kurie atskleidžia verslo galimybes šalinti padarinius, atsirandančius dėl neveiksmingos viešojo sektoriaus veiklos.
