Remiantis „Sodros“ skelbiama elektroninių laikino nedarbingumo pažymėjimų statistika, jų skaičius 2017 m. buvo didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį ir siekė 3,2 mln. Pernai užregistruotų pažymėjimų skaičius sumažėjo iki kiek daugiau nei 2,8 mln.
Galima pastebėti tendenciją, kad pažymėjimų skaičius pastaruoju metu ir toliau vis mažėja. Iki šių metų lapkričio 25 d. jų buvo 2,3 mln. – beveik 300 tūkst. mažiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai.
Ligos išmokų atvejų fiksuojama mažiau nei laikino nedarbingumo pažymėjimo. 2017 m. ligos išmokų atvejų buvo 852,8 tūkst., 2018 m. – 911,2 tūkst. ligos išmokų atvejų. Nuo šių metų sausio iki lapkričio pradžios Lietuvoje buvo 756,8 tūkst. ligos išmokų atvejai.
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis aiškinimu, visiškai normalu, kad užregistruotų pažymėjimų ir ligų išmokų atvejų skaičius nesutampa.
„Ligos išmokos skiriamos, kai žmogui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, bet jis taip pat turi būti įgijęs reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Be to, sergant ilgiau, gydytojas vis pratęsia nedarbingumo laikotarpį išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, tačiau išmokos mokėjimas nenutrūksta ir žmogus, tarkime, sirgęs tris mėnesius, gauna vieną ligos išmoką, tačiau penkis nedarbingumo pažymėjimus“, – sako S. Jarmalis.
Ligos atvejo apmokėtų dienų vidutinė trukmė per 2019 metų 9 mėnesius – 13,1 darbo dienos. 25–54 m. amžiaus žmonėms ligos atvejo apmokėtų dienų trukmė vidutiniškai yra 11 darbo dienų, vyresni darbuotojai serga ilgiau – vidutiniškai 18 darbo dienų.
Vyresnieji ne tik ilgiau, bet ir sunkiau serga. „Sodros“ teikiamais duomenimis, tarp 55–64 m. metų darbuotojų, dažniausiai pasitaikančios ligos: kvėpavimo sistemos ligos, bronchitas, radikulopatija – nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo.
Tarp 25–54 m. amžiaus darbuotojai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, bronchitu, ūminiu tonzilitu, faringitu ar peršalimu, taip pat gripu su kitais kvėpavimo takų pažeidimais.
Sirgti neapsimoka
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad sirgti darbuotojams dabar nėra naudinga, todėl net ir lengvai sirgdami jie geriau renkasi darbą, nei nedarbingumo pažymėjimą.
„Sirgti darbuotojams finansiškai neapsimoka, nes ligos dienomis turint nedarbingumo pažymėjimą, darbuotojai negauna 100 proc. savo darbo užmokesčio. Uždirbantys nedidelius atlyginimus žmonės nenori prarasti tų keliasdešimties eurų ir sirgdami eina į darbą“, – aiškina I. Ruginienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad pastaruoju metu auga darbuotojų darbo krūviai, todėl jiems dažnai būna sudėtinga ne tik praleisti darbą dėl negalavimų, bet ir išeiti kasmetinių atostogų.
„Būna tokių darboviečių, kur sveikatos sutrikimai traktuojami kaip nelojalumas darbdaviui, ir žmonės baiminasi imti nedarbingumo pažymėjimus, nes gali tapti nepageidaujami darbe“, – sako LPSK pirmininkė.
Geresnė situacija pasak jos, yra ten, kur su profesinėmis sąjungomis susiderama dėl kolektyvinių sutarčių. Jose gali būti numatyti įvairūs variantai – nuo 100 proc. apmokėjimo už pirmas dvi ligos dienas (už kurias moka darbdavys) iki kažkiek dienų per metus, kai sunegalavus galima neiti į darbą nepateikiant gydytojo pažymos.
Apie nesąžiningą elgesį – iš socialinių tinklų
Šiomis dienomis Lietuvoje pastebima tendencija, kad dirbantieji nori turėti lankstesnes darbo sąlygas ir darbo grafiką. Būtent todėl formuojasi praktika, kai įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodomas lankstesnis darbo laiko planavimas: darbuotojams suteikiama galimybė pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką, derinant jį su asmeniniu gyvenimu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Ričardas Sartatavičius teigia, kad dažno piktnaudžiavimo nedarbingumo pažymėjimais ar suteikiamais laisvadieniais dėl ligos, nėra pastebima, tai nėra tendencinga.
„Gali pasitaikyti pavienių atvejų, bet, kaip žinia, jie dažnai greitai paaiškėja ir yra tiesiog netoleruojami. Viskas priklauso nuo darbdavio požiūrio į tai ir vidaus taisyklių“, – sako R. Sartatavičius.
Pasak įmonės „Darbo psichologija“ direktorės Gretos Botnevienės, dėl lankstesnio darbo grafiko darbuotojai rečiau kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo. Ypač jei darbdavys ligos ar prastos savijautos atveju leidžia neatvykti į darbą bei kelias dienas dirbti iš namų.
„Pastebima, kad darbuotojai ligos ar šeimos nario slaugos atveju rečiau kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo. Kai susirgimas nėra sudėtingas, darbuotojai mielai naudojasi galimybe dirbti iš namų. Kaip vieną iš priežasčių, galėčiau įvardinti ir „Sodroje“ patvirtintą maksimalų priskaičiuotą vienos dienos ligos išmokos dydį. Kitas nepatogumas yra tas, kad „Sodra“ moka tik už kalendorines darbo dienas, nepriklausomai nuo individualaus darbuotojo darbo grafiko“, – sako G. Botnevienė.
Ji teigia, kad praktikoje tik labai retais atvejais, darbuotojai yra linkę piktnaudžiauti jiems išduodamu nedarbingumo pažymėjimu, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Darbdaviai apie tokį nesąžininga darbuotojų elgesį neretai vis tiek sužino.
„Iš praktikos pastebime, kad, jeigu darbuotojas jam suteiktą nedarbingumą skiria ne ligos gydymui, dažniausiai įmonių vadovai arba atsakingi asmenys šią informaciją sužino iš kolegų arba pačio darbuotojo socialinių tinklų įrašų“, – teigia G. Botnevienė.
Ji pabrėžia, kad pasitaikius tokiems atvejams „Sodra“ sudaro galimybę darbdaviams kreiptis dėl, jų manymu, netinkamai arba nepagrįstai išduoto nedarbingumo pažymėjimo.
