Buvęs krepšininkas Donatas Sabaliauskas vaikus žaidimo subtilybių moko jau 10 metų. Treneris pripažįsta, kad krepšinio šalyje lūkesčiai rezultatams didžiuliai, darbas – ne iš lengviausiųjų, tačiau triūsas atsiperka:
„Įkvepia darbas su vaikais, vaikai tavimi tiki 100 proc., tai labai įdomu pamatyti, kaip jie tobulėja.“
Privačioje krepšinio mokykloje dirbantis treneris sako nesiskundžiantis ir atlyginimu, pamažu jis kyla:
„Priklauso nuo vaikų skaičiaus, priklauso nuo tavo patirties. Kaip žmogui, norėtųsi daugiau, bet viskas gerai, tenkina.“
„Sodros“ skaičiavimais, tai atspindi visos šalies gyventojų padėtį. Kaip ir ne pirmus metus iki šiol, atlyginimai auga gana smarkiai.
„Vidutiniškai dirbančiajam pajamos „į rankas“ didėjo apie 15 proc., arba 104 eurais“, – sako „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Kaip visada, didžiausiomis pajamomis gali džiaugtis vilniečiai, vidutinė jų alga viršija 930 eurų. Sparčiausiai nuo metų pradžios stiebėsi kauniečių algos, visgi nuo sostinės gyventojų jų atlyginimai vidutiniškai atsilieka daugiau kaip 100 eurų. Klaipėdiečių uždarbis siekia maždaug 750 eurų, o regionai, deja, vis dar trypčioja vietoje. Tarkim, Pagėgių ar Kalvarijos savivaldybėse vidutinė alga „į rankas“ nesiekia 600 eurų.
„Skirtumai atsiranda tada, kai kalbame apie savivaldybes. Tie skirtumai tikrai išauga. Turim savivaldybes, kur pajamos auga lėčiau, tai Radviliškio, Pasvalio, Panevėžio savivaldybės“, – pasakoja K. Zitikytė.
Regionų atskirtis tampa vis didesniu Lietuvos skauduliu. Kad darbuotojams didintų algas, vadovai pirmiausia turi rasti būdų užsitikrinti stabilias pajamas. Kaip pasakoja vienas iš prieš keliolika metų veiklą pradėjusios Sostinės krepšinio mokyklos steigėjų, Vilniuje atlyginimus darbuotojams pamažu kelti pavyksta, tačiau tik todėl, kad čia yra galinčių už vaiko treniruotes per mėnesį mokėti nuo 20 iki 60 eurų.
„Nuo 5 iki 10 proc. yra pakilimas, skirtingai nuo pareigybinių dalykų ir pridėtinės vertės, įmonei sukuriamos. Bet, aišku, krenta ant klientų pečių, nes automatiškai kyla ir paslaugų savikaina“, – teigia krepšinio mokyklos steigėjas Andrius Čerškus.
Ekonomistai įvardija, kas lemia stabiliai didėjančius atlyginimus. Tai – vis dar augantys šalies finansai, darbdavių noras plėsti verslą ir, žinoma, darbuotojų stygius. Tačiau jau greitai esą teks pratintis prie kuklesnių šuolių.
„Kiti metai tikrai nebus tokie puikūs kaip šie. Darbo jėgos poreikis, kokį stebėjome pernai ar užpernai, šiemet nėra toks didelis, kitais metais, matyt, bus dar mažesnis. Jau dabar matome lėtesnį darbo užmokesčio kilimą privačiame sektoriuje“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Biudžetininkams algos ir toliau kils, nes nuo naujų metų toliau didės minimali alga, kils ir valstybės tarnautojų algos. Beje, daugiausia Lietuvoje uždirba 35–44-erių metų specialistai. O „Sodrai“ ir kitiems ekspertams nerimą smarkiai kelia priešpensinio amžiaus darbuotojų dalis. Nepaisant sukauptos darbo patirties, jų pajamos net ketvirtadaliu mažesnės, įgūdžiais jie nepaveja jaunesniųjų, o visuomenei senstant tokių darbuotojų tik daugės.
„Nėra Lietuvoje dar vis populiarus mokymosi visą gyvenimą procesas, fenomenas. Vis dar tikima, kad valstybė turi pasirūpinti, o valstybė, panašu, neskuba rūpintis“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
„Yra specialiosios programos, nuo perkvalifikavimo iki subsidijavimo, jeigu yra poreikis kai kurioms grupėms, dalies darbo užmokesčio, kad darbdavys priimtų darbuotoją“, – pasakoja ministras Linas Kukuraitis.
Beje, analitikai įžvelgia naują tendenciją, nepastebimai ploninančią žmonių pinigines. Jau kurį laiką nuvertėja euras.
„Nuo 2018 m. pradžios valiutos kursas pasikeitė dolerio atžvilgiu neigiamai, atpigo daugiau kaip 8 proc., beveik 9 proc“, – teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.
O tai mažina ne tik keliaujančiųjų į ne euro valstybes perkamąją galią. Visos žaliavos pasaulyje prekiaujamos doleriais, vadinasi, brangsta degalai, o su jais, natūralu, ir prekės lentynose.
„Jeigu per 2 m. kursas sumažėjo beveik dešimtadaliu, o litre benzino nafta sudaro apie 40 proc., reiškia, bendra įtaka benzino kainai yra apie 4 proc“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Analitikai kol kas neprognozuoja, ar ši vartotojams nepalanki tendencija gali užsitęsti ir nulemti dar didesnius kainų šuolius.
