Lietuvos geologijos specialistai, tyrinėdami Pietų Lietuvos kristalines uolienas, atrado cerio, lantano bei torio sankaupas. Šie itin reti ir brangūs metalai, naudojami aukštųjų technologijų įrangos gamyboje, papildys vertingų mūsų šalies gelmių turtų sąrašą, kuriame jau yra aukso, vario, kitų retų ir vertingų medžiagų.
Nustebino metalų koncentracija
„Šie metalai labai reti, šiuo metu 94 proc. jų gaunama iš Kinijos. Gavybos vietose JAV šių metalų koncentracija uolienose sudaro dešimtąsias procento dalis. Lietuvos uolienų mėginiuose jų koncentracija siekia procentą ir daugiau“, - sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza. Brangiųjų metalų klodų požymius G. Motuza atrado Pietų Lietuvos kristalinio pamato uolienose, kartu su magistre Vaida Kirkliauskaite atlikdami žemės gelmių tyrimus. „Žinoma, kol kas galime daryti tik geologinę prielaidą, kad tirtose vietose yra vertingi šių metalų klodai. Norint sužinoti, ar tikrai jų yra tiek, kad vertėtų užsiimti gavyba, reikia atlikti detalesnius tyrimus“, - sako G.Motuza.
Ceris ir lantanas yra itin reti metalai, naudojami radiotechnikoje ir elektronikoje, brangių optikos prietaisų gamyboje, atominėje energetikoje. Torį planuojama naudoti atominėje energetikoje, kaip radioaktyvų izotopą, kurio pagalba galima gauti saugesnį atominį kurą.
Gavybai priešinasi žmonės
Jei tolesni tyrimai patvirtintų, jog Lietuvos žemėse yra dideli, pramoniniu požymiu vertingi, šių metalų klodai, dar labiau išaugtų mūsų žemės gelmių turtų vertė, jau dabar skaičiuojama dešimtimis milijardų litų. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, po mūsų kojomis guli naudingų iškasenų, kurių vertė yra daugiau kaip 63 mlrd. Litų.
Daugiausiai naudojamos tradicinės iškasenos – vanduo, mineralinis vanduo, smėlis, žvyras, molis, jau dvidešimt metų išgaunama ir nafta. Lietuvos žemė turtinga ir kitomis naudongomis, net egzotiškomis medžiagomis, tačiau, dėl technologijų netobulumo arba žmonių pasipriešinimo, jomis kol kas nesinaudojama, nors valstybė iš to galėtų gauti milijardines pajamas.
Bene garsiausias žemės gelmių turtas, kurio gavyba dėl žmonių pasipriešinimo vis dar „kabo ant plauko“ – skalūninės dujos. Kaimyninėje Lenkijoje uoliai ruošiamasi šių dujų gavybai, kitose pasaulio valstybėse jos išgaunamos jau ne vienerius metus ir vadinamos revoliuciniu žingsniu energetikoje. Mūsuose net šių išteklių žvagyba sustojo politikų kabinetuose, mat, prisižiūrėjusi specialistų dezinformuojančiais įvardintų filmukų, bendruomenė išėjo su plakatais į gatves.
Tai ne vienintelis atvejis, kai bendruomenės stabdo milijonines investicijas ir įplaukas į biudžetą. Kiek tylesnėmis protesto akcijomis netoliese Kauno pristabdyta kito vertingo mineralo – anhidrito gavyba. Nors, geologų teigimu, šios uolienos gavyba yra visiškai nekenksminga aplinkai, vietos bendruomenė per teismus sustabdė bendrovės „Margasmiltė“ planus jau 2012-aisiais pradėti anhidrito gavybą. Dėl nesibaigiančių bylinėjimųsi su vietos gyventojais, kasybos pradžia atidėta iki 2015-ųjų.
Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvos gelmėse esančio anhidrito vertė gali siekti beveik 30 mlrd. litų. Bendrovės „Margasmiltė“ vadovai spaudoje yra pareiškę nuomonę, kad žmonių protestai kyla ne dėl objektyvių priežąsčių, bet iš noro pasipelnyti.
Laukiama modernių technologijų
Kai kurios vertingos medžiagos Lietuvos žemės gelmėse dar laukia tobulesnių technologijų, kurios leis jas išgauti pramoniniu būdu. Pavyzdžiui, mokslininkams jau senai žinoma, jog šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose Lietuvos žvyro telkiniuose yra aukso, kuris čia pateko iš Suomijos ledynmečio metu. UAB „Trakų akmuo“ eksploatuojamame Sniegių karjere (Rokiškio raj.) jau yra išgavusi apie 1 gramą aukso. Vien Tauragnų (Utenos raj.) bei Dysnų (Ignalinos raj.) žvyro telkiniuose, mokslininkų skaičiavimais, gali būti apie 2,5 t aukso.
Tačiau, kaip sakė G. Motuza, kol kas technologijos nėra tokios tobulos, kad jį vertėtų išgauti pramoniniu būdu. Paprastai iš žvyro auksas išgaunamas, jei jo koncentracija vienoje tonoje sudaro bent 1 gramą, o mūsų šalies žvyro telkiniuose jo yra tik 0,5 gramo tonoje. Netobulos žemės gelmių gavybos technologijos neleidžia ir racionaliai išnaudoti jau išgaunamų kai kurių turtų. Pavyzdžiui, pajūryje jau daugiau kaip 20 metų yra išgaunama labai aukštos kokybės nafta. Nors, mokslininkų skaičiavimais, Lietuvos žemės gelmėse jos gali būti net apie 60 mln. tonų, dalyje telkinių jos pramoniniu būdu siurbti neapsimoka, mat uolienuose susikaupusi per maža „jodojo aukso“ koncentracija. Dėl tos pačios priežasties, gavybos bendrovės priverstos palikti ne iki galo išeksploatuotus telkinius. Tačiau tobulėjančios technologijos gal būt leis dar grįžti į juos ateityje.
