Daugiau kaip pusė Lietuvos įmonių teigia, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo užsakovo neatsiskaitymų rizikos yra reikalauti išankstinio atsiskaitymo už patiektas prekes, tačiau absoliuti dauguma verslininkų yra priversti taikyti atidėto mokėjimo terminus ir prekiauti „atvira sąskaita“.
Net keturios iš dešimties šalies įmonių prisipažįsta visai nesisaugančios nuo prekybos partnerių neatsiskaitymo rizikos, atskleidė kreditų draudimo įmonės "Coface Baltics" užsakymu atliktas tyrimas.
„Tiekėjams patogiausias atsiskaitymo būdas yra išankstinis apmokėjimas, tuomet prekybos rizikos nebelieka, tačiau, siekdami išsilaikyti konkurencinėje kovoje, dauguma tiekėjų yra priversti taikyti atidėtą mokėjimą savo pirkėjams. Lietuvos ir pasaulinė prekybos praktika rodo, jog daugeliu atvejų pirkėjai reikalauja geresnių atsiskaitymo sąlygų ir siekia pasinaudoti tiekėjo kreditavimu taikant atidėto mokėjimo terminus. Taip yra todėl, kad didžioji dalis įmonių neturi apyvartinių lėšų už prekes ar paslaugas atsiskaityti iš anksto, tačiau net ir generuojančios pakankamą apyvartą įmonės derasi su tiekėjais dėl ilgesnio atidėto mokėjimo termino ir primygtinai siekia pasinaudoti savotiška skolinimosi forma - kreditavimu prekėmis“, - aiškino „Coface Baltics“ direktorė Aurelija Mažintienė.
Tyrimo duomenimis, drąsiausiai prekiauja Lietuvos įmonės, realizuojančios prekes šalies viduje: net 91 proc. tokių įmonių prekes užsakovams tiekia „atvira sąskaita“. Trys ketvirtadaliai Europos Sąjungos (ES) šalyse prekes ar paslaugas realizuojančių Lietuvos įmonių užsakovams taiko atidėto mokėjimo terminus. Tuo tarpu įmonės, prekes gabenančios į NVS valstybes, verslo riziką vertina atsargiau ir dažniausiai užsakovų prašo išankstinio apmokėjimo – taip elgiasi net 74 proc. Lietuvos eksportuotojų.
„Galima išskirti skirtingas verslininkų grupes. Turintieji ilgalaikius, stambius prekybos partnerius stabilios ekonomikos šalyse yra linkę jais pasitikėti ir savo prekes ar paslaugas tiekia „atvira sąskaita“. Kita grupė verslininkų, daugiau orientuoti į vidutinįjį ir smulkųjį verslą, ieško būdų ir finansinių instrumentų, minimizuojančių prekybos rizikos apsaugą. Atsakingiausiai prekybos riziką vertina trečia Lietuvos gamintojų ar prekybininkų grupė, kurie plečia prekybos apimtis mažai pažįstamose rinkose ir siekia užmegzti santykius su naujais užsakovais. Pastaruoju metu tokia elgsena būdinga į Ukrainos ir kitas NVS rinkas žengiančioms mūsų šalies tekstilės įmonėms, arba į Skandinavijos šalis ar Didžiąją Britaniją gamybinius pajėgumus nukreipusiems Lietuvos baldų gamintojams“, - pasakojo A. Mažintienė.
Tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. šalies įmonių visai nesisaugo nuo prekybos partnerių neatsiskaitymo rizikos. Ši finansiškai pažeidžiama įmonių dalis yra priklausoma nuo turimų skolų ir nerimauja dėl savo įmonės ateities.
