Giedrė Sankauskaitė
Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.
Dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad jų veiklos plėtrą stabdo lėšų trūkumas, tačiau banko spacialistai pastebi, kad jį įveikti padėtų efektyvesnis ūkių finansų valdymas.
„Dauguma ūkininkų kol kas neišnaudoja visų savo investavimo galimybių“, – antradienį sakė J. Blezgienė.
Pasak „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovės, Lietuvoje savo ūkio plėtrą ateityje įprastai planuoja tie ūkininkai, kurie praėjusiais metais taip pat plėtėsi – pirko dirbamos žemės ar ūkio įrengimų, atnaujino ar statė ūkio pastatus.
„Manome, kad ūkininkai savo veiklą galėtų plėsti intensyviau – jiems tereiktų pagilinti finansines žinias ir veiklos rezultatus planuoti ilgesniam laikotarpiui“, – kalbėjo J. Blezgienė.
„Sprinter tyrimai“ atliktoje apklausoe dalyvavę Lietuvos ūkininkai dažniausiai teigė, kad ūkio plėtrai jiems pritrūksta lėšų. Tyrimo duomenimis, pusei šalies ūkininkų trūksta pinigų stambiems pirkiniams, o 39 proc. trūksta pinigų moderniems sprendimams ūkyje.
„Plėtrą paskatinti galėtų ne tik geresni veiklos rezultatai, bet ir efektyvesnis finansų valdymas“, – įsitikinusi „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė.
Pasak jos, žinių trūkumą rodo ūkininkų finansinės veiklos planavimas. Pusė šalies ūkininkų savo veiklą planuoja metams į priekį. Tačiau norint suplanuoti savo finansines galimybes finansų srautus reikėtų planuoti 2 – 3 metams į priekį. Šiuo metu tokiam laikotarpiui planuoja tik kas dešimtas šalies ūkininkas.
Atliktos apklausos duomenys taip pat rodo, kad 81 proc. ūkininkų ketina vykdyti plėtrą savomis lėšomis. Pusė ruošiasi pasinaudoti lėšomis, skolintomis banko ar kredito unijų, o dar 21 proc. plėtrai planuoja naudoti ES paramos pinigus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos ūkis siekia apie 14 hektarų. Žemės ūkyje 2012 metais Lietuvoje dirbo apie 8 proc. dirbančiųjų, kurie kasmet sukuria apie 4 mlrd. litų pridėtinės vertės. Du trečdaliai jos įprastai tenka augalininkyste užsiimantiems ūkininkams.
„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 200 ūkininkų.
