Ūkio ministerija pabrėžia, kad pagal recesijos trukmę esame aplenkę savo kaimynes Latviją ir Estiją.
Išankstiniais duomenimis, praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo tempas, palyginti su atitinkamu 2008 metų laikotarpiu, siekė 13 proc., o Latvijos ir Estijos atitinkamai - 17,7 proc. ir 9,4 proc. Pagal nuosmukio gylį Lietuva liko antra tarp Baltijos šalių, o recesijos trukmė Lietuvoje - trumpiausia.
Metinis 2009 m. Latvijos realaus BVP smukimo tempas turėtų siekti 18 proc. (Latvijos finansų ministerijos prognozė), o Estijos - 14,5 proc. (Estijos finansų ministerijos prognozė). Lietuvos BVP smukimo tempas pernai buvo 15 proc. (Lietuvos statistikos departamento pirmasis įvertis).
Pasak Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjo Mindaugo Žilionio, Baltijos šalių ekonomikos nuosmukį 2009 m. lėmė BPV mažėjimas beveik visose ekonomikos srityse: statybose, mažmeninėje prekyboje, pramonėje.
"Mūsų ekonomika atsigauna anksčiau negu Baltijos kaimynių - recesija, jei vertintume pagal techninius rodiklius, tetruko tik tris ketvirčius, palyginti su Latvijos ir Estijos šešiais ketvirčiais", - teigia M. Žilionis.
Jo teigimu, viena priežasčių, kodėl Lietuvos ūkio nuosmukis kiek gilesnis negu Estijoje, - skirtinga fiskalinė politika. Estai 2001-2008 metais neskatino ūkio augimo valdžios sektoriaus vartojimo didinimu, o siekė subalansuoti biudžetą, t. y. jų valdžios sektoriaus biudžetas nuo 2001 iki 2007 m. buvo perteklinis. Net ir nedidelis biudžeto perteklius leido sukaupti apie 7 milijardų kronų (apie 1,5 milijardo litų) rezervus, kuriais buvo galima pasinaudoti įsisiautėjus finansų krizei. Tiesa, jau 2008 m. jie galėjo sau leisti turėti biudžeto deficitą, kuris vis dėlto tesiekė 2,8 proc. BVP ir buvo mažesnis nei Mastrichto kriterijus - 3 proc. BVP, tvirtina analitikas.
"Jei pasitvirtins (antriniu įverčiu) Lietuvos BVP ūgtelėjimo IV ketvirčio duomenys, Lietuvoje bus galima kalbėti apie ekonomikos krizės pabaigą. Pirminiais duomenimis, eliminavus sezoniškumą, BVP, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, augo du ketvirčius iš eilės", - sako jis.
Vis dėlto M. Žilionis pripažįsta, kad pirmasis įvertis, paskelbtas sausio pabaigoje, yra labai nestabilus - galima korekcija tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę. Lietuvos ekonomikos kritimo tempai sumažėjo dėl atsigaunančios apdirbamosios gamybos ir prekių eksporto pagyvėjimo pastaruosius keturis mėnesius iš eilės (eliminavus sezoninius svyravimus).
Analitiko teigimu, iki 2008 m. Baltijos šalyse vykęs spartus ekonomikos augimas negalėjo ilgai tęstis ne tik dėl vidinių, bet ir dėl išorinių priežasčių - pasaulinės finansų krizės. "Nekilnojamojo turto kainų kritimas ir staigus kreditų ribojimas neigiamai paveikė vidaus paklausą, smarkiai sumažėjo investicijos, valstybės ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Dabar ekonomikos atsigavimo viltys siejamos su užsienio rinkų atsigavimu ir eksporto augimu", - sako M. Žilionis.
