Valstybinio turizmo departamentas teigia, kad pirmą pusmetį Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavo daugiau nei 1 milijonas turistų, iš jų – daugiau nei 690 tūkstančių užsieniečių, tai net 6 % daugiau nei pernai. Didžiausio turistų antplūdžio sulaukiame vis dar iš kaimyninių šalių. Tačiau daugėja lankytojų ir iš Prancūzijos, Amerikos, Izraelio, Kinijos ir Japonijos.
Turistai pernai metais Lietuvoje praleido net 7 milijonus naktų, o toks nakvynių skaičius buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje turistai praleido daugiau nei 6 milijonus, Latvijoje – daugiau nei 4 milijonus naktų.
Silpnoji vieta – prekės ženklas ir susisiekimas
Lietuviai įvairiausiais būdais vis dar bando pristatyti šalį išradingai ir inovatyviai. Nors tai sudomina kaimynines šalis, turistų iš tolimesnių kraštų skaičius vis dar kyla tik labai pamažu. Restorano „Verkiai“ bendrasavininkas ir vadovas Linas Pučinskas mano, kad į tai reiktų atkreipti dėmesį.
„Visuose turizmo vadovėliuose yra parašyta aiški tiesa, kad 4 iš 5 apsilankusiųjų turistų yra iš kaimyninių valstybių. Tai gal vertėtų daugiau dėmesio pagaliau skirti šioms kryptims“, – ragina L. Pučinskas.
Dar viena ryški Lietuvos silpnybė – silpnas turizmo prekės ženklas.
„Iš esmės valstybė turėtų keisti savo požiūrį į šalies turizmo rinkodarą. Ir pradėti reikėtų vėl iš pradžių, – nuo stipraus turizmo prekės ženklo, kuris būtų ne toks kaip visi, o išsiskiriantis, aiškus ir demonstruojantis mūsų kraštą, jo patrauklumą, bei vertybes. Mūsų kaimynai latviai ir estai gerokai lenkia mus šiose srityse“, – turizmo minusus vardija L. Pučinskas.
Siekiant pasivyti kitas turizmo gigantes, lietuviams trukdo iki galo neišvystytas susisiekimas. Tai pripažįsta ir Valstybinio turizmo departamento atstovė žiniasklaidai Gerda Butkuvienė.
„Ne su visomis šalimis Lietuva turi patogias oro jungtis – galėtų būti platesnė krypčių geografija, taip pat nėra optimalaus susisiekimo geležinkeliais iš Vakarų Europos. Regionuose pritrūksta turistams aktualios infrastruktūros: parkavimosi vietų, šiukšlių dėžių, tualetų, maitinimosi vietų. Galėtų būti lankstesnis muziejų ar kitų lankytinų objektų darbo laikas“, – teigia ji.
Privalumai – klimatas ir pramogų gausa
Uragano "Irma" ar žemės drebėjimo Lietuvoje tikriausiai neišvys nei vienas lankytojas. Būtent dėl to turizmo sektoriuje Lietuva turi stiprų pranašumą.
„Tai pakankamai saugi ir rami šalis, kurioje terorizmo grėsmė sąlyginai nedidelė. Klimatas nėra karštas ir tinkamas atsipūsti nuo karščių dūstantiems Pietų Europos gyventojams, o artimesniems kaimynams kaip, pavyzdžiui, Olandijos turistams galime pasiūlyti daug skaidrių ežerų ir miškingų vietų. Taip pat kainos yra draugiškos ir įkandamos užsieniečiams“, – Lietuvos padėtį vertina L. Pučinskas.
Nors pasaulinėje rinkoje pristatyti Lietuvą sekasi vis dar sunkiai, pramogų sektorius stipriai plečiasi ir savo gausa vilioja naujus lankytojus.
„Ypač tai liečia naujai pastatytus viešbučius, pramogų kompleksus, SPA ir vandens parkus, apžvalgos bokštus ir kitus naujus objektus. Turėdami uždarą slidinėjimo areną lygiuojamės į lyderius ir keliame pavydą net ir kaimynams.“, – teigia L. Pučinskas.
Ne tik lietuviai turistai, bet ir užsieniečiai paskutiniu metu šalyje ypač pamėgo įvairiausias pažintines vietas.
„Tarp vietinių turistų populiarumo nepraranda pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, pėsčiųjų žygiai, dviračių takai, atgimstantys dvarai. Taip pat, lietuviai išsiruošę į šventę regione tuo pačiu aplanko ir vietos įžymybes, lankytinus objektus“, – vardija G.Butkuvienė.
L. Pučinsko teigimu, susumavus visus privalumus, trūkumus ir bendrus rodiklius rinkoje, galima teigti, kad Lietuva šiuo metu yra būsenoje prieš maksimalų suklestėjimą.
"Į Lietuvą sparčiai ateina „sunkiasvoriai“ žaidėjai – gerai žinomi viešbučių tinklai, kurie įdėmiai stebėjo rinką ir ilgai delsė. Lietuvoje į rinką įsiliejo stipri kelionių agentūra „ITAKA“. Yra realių planų, kad sostinė pagaliau sulauks ir pasaulinio lygio kongresų centro atidarymo“, – teigia L. Pučinskas.
Autorė: Gertrūda Katiliūtė
