Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 21 dieną paliko galioti bankui nepalankų Apeliacinio teismo liepą priimtą sprendimą. LAT nutartis yra galutinė ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.
Anot LAT, SEB privalėjo teikti klientams investicines paslaugas sąžiningai ir profesionaliai, veikti geriausiomis jiems sąlygomis ir jų interesais, teikti teisingą informaciją, atskleisti siūlomoms finansinėms priemonėms būdingą riziką.
„Vien apibendrintas rizikos nurodymas, nesant aiškaus paaiškinimo dėl ieškovų siekiamų įsigyti GILD investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymo arba nutraukimo galimybės, neatitinka reikalavimo atskleisti neprofesionaliajam investuotojui informaciją nedviprasmiškai, išsamiai ir suprantamai“, – rašoma LAT nutartyje.
Ieškinį teismui pateikę trys SEB klientai į „GILD Arbitrage Risk Capital Fund“ 2007 metais iš viso investavo 306 tūkst. eurų. Anot jų, investuoti į Estijos fondą pasiūlęs bankas pateikė netinkamas rekomendacijas, neatskleidė visų rizikų, todėl pažeidė finansų tarpininkų veiklos reikalavimus.
Anot SEB, tai, kad fondas gali patirti likvidumo problemų, dėl kurių prekyba jo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams. Anot SEB, fondo veiklą prižiūrėjo Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija, kuri turėjo viešai neprieinamos informacijos, tačiau vis tiek nenustatė fondo likvidumo problemų.
Apeliacinis teismas yra nurodęs, kad SEB ir jo klientų sutartyse nebuvo informacijos, kad fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti, be to, SEB pagal sutartis su „GILD Arbitrage Risk Capital Fund“ valdančia įmone už išplatintus vienetus gaudavo užmokestį, todėl buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės vienetų.
Tačiau, anot Apeliacinio teismo, SEB klientai taip pat galėjo kreiptis į banką dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau to nepadarė, todėl prašomą atlyginti nuostolių sumą teismas sumažino 50 procentų.
