Nors bendras statybos paslaugų eksportas 2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., mažėjo 13,6 proc., arba 23 mln. Lt, iki 145,3 mln. Lt, tvirtus eksporto pamatus statybos bendrovės klojo Skandinavijoje. Net 53,3 proc. viso statybos paslaugų eksporto teko Skandinavijai, todėl šis regionas tapo pagrindine statybos paslaugų eksporto kryptimi, pagal svarbą aplenkdamas net kaimynines šalis.
Statybos paslaugų eksportas į Švediją išaugo 2,1 karto arba 13,7 mln. Lt, į Daniją – 3,1 karto arba 8,2 mln. Lt, į Norvegiją – 19,3 proc. arba 6 mln. Lt.
„Tikėtina, kad Lietuvos statybų įmonės, įgavusios patirties Skandinavijos šalyse, 2014 metais svarstys ir statybos paslaugų eksporto plėtrą į Vakarų Europos didžiąsias rinkas, tai didintų eksporto geografijos diversifikaciją bei mažintų rizikas“, - prognozuoja VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.
Keitėsi ir kitų sektorių eksporto kryptys. Lėtėjant krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksporto augimui į Rusiją, spartėjo šių paslaugų augimas į Vakarų Europos šalis.
Eksportas į Vokietiją padidėjo 23,4 proc. arba 36 mln. Lt, į Daniją augo daugiau kaip dvigubai arba 45,1 mln. Lt iki 89,4 mln. Lt, Prancūzijos rinka didėjo 67,7 proc. arba 34,6 mln. Lt, Belgijos – 47,7 proc. arba 17 mln. Lt.
„Šių metų trečias ketvirtis krovinių vežėjams buvo nelengvas, nes reikėjo spręsti problemas dėl Rusijos įvestos sugriežtintos patikros muitinės punktuose ir dėl to buvo patirta daug nuostolių. Taip pat buvo daug neaiškumo dėl Rusijos ir TIR sistemos ateities, šis klausimas vis dar neišspręstas, diskusijos vyks bent iki 2014 m. liepos mėnesio. Taigi daug laiko reikėjo skirti problemų sprendimui, o ne verslo vystymui. Taip pat trečiąjį 2013-ųjų ketvirtį išryškėjo tendencija, kad lėtėja krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksporto augimas į Rusiją, tačiau spartėja į Vakarų Europos šalis. Eksportas į Rusiją lėtėjo tiek dėl jau minėtų priežasčių, tiek ir dėl ekonominių. Tuo tarpu Vakarų Europos šalys po truputį atsigauna, didėja prekių srautai, šiek tiek augo ir krovinių gabenimo kainos“, - teigia V.Ivanovas.
Paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Namų rinką – 50,2 proc., arba 384,0 mln. Lt. Didžiausia paslaugų eksporto rinka 2013 m. III ketv. buvo kitų ES šalių rinka, į ją eksportuota daugiau nei trečdalis viso paslaugų eksporto. Pagal šalis Lietuvos paslaugų sektorius daugiausiai eksportavo į Rusiją.
2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv. Lietuvos paslaugų eksporto augimas buvo ženkliai spartesnis už kitų Baltijos šalių: palyginti su 2012 m. III ketv., paslaugų eksportas Lietuvoje išaugo 13,3 proc., arba 571,7 mln. Lt (165,6 mln. EUR), Latvijoje – 6,2 proc., arba 57,0 mln. EUR, o Estijoje – didėjo 4,1 proc., arba 46,9 mln. EUR.
Labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kurios išaugo 15,7 proc. arba 385,5 mln. Lt, kitos verslo paslaugos augo 37,6 proc., arba 119,7 mln. Lt, kelionės padidėjo 5,1 proc. arba 58 mln. Lt. Taip pat augo finansinių, IT, nuosavybės teisių paslaugų eksportas. Tuo tarpu ryšių, statybos, draudimo bei asmeninių, kultūros ir poilsio paslaugų eksportas mažėjo.
2013 m. sausio-rugsėjo mėn. paslaugų eksporto metinis augimas buvo kiek spartesnis – 17,1 proc., bendras paslaugų eksportas per pirmus devynis šių metų mėnesius pasiekė 13,5 mlrd. Lt.
