Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nelinkęs domėtis skalūnų dujomis ir su tuo susijusiais tyrimais Lietuvoje, tačiau išsyk pakibo ant pasenusiais ir nepatikrintais duomenimis pagrįstos amerikiečių studijos kabliuko, rašo diena.lt.
Sukėlė sumaištį
Kai penktadienį Lietuvą pasiekė naujienos iš JAV, kuriose viešėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) vyravo sumaištis. Tarnybos specialistai prisipažino, kad jos vykdomais tyrimais skalūnų dujų srityje ministras nesidomėjo, bet amerikiečiais patikėjo išsyk. Gali būti, kad pranašumų jiems suteikia stebuklinga lazdelė, vardu atominė elektrinė, atverianti duris ir kitiems šios šalies energetikos rinkos dalyviams.
„Niekas jų (skalūnų dujų – red. past.) nematė. Yra tik teorinės prielaidos, kad aptiktuose sluoksniuose gali būti dujų. Tie sluoksniai labai panašūs į skalūnus, aptiktus Lenkijoje. Tik tiek, kad pas mus yra palankesnės sąlygos. Pas mus jie yra 1,5–2 km gylyje, o Lenkijoje – 4 km. Taigi mūsų pranašumas neabejotinas", – kalbėjo LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Su amerikiečių atlikta studija susipažinęs ministras pareiškė, jog Lietuvoje esama tokių skalūnų dujų išteklių, kad jų pakaktų 30–50 metų šalies poreikiams patenkinti. Tačiau Lietuvos geologai nelinkę skubėti.
Pasenę duomenys
LGT jau turi užmezgusi ryšius su JAV bendrovėmis, kurios talkina tiriant aptiktus sluoksnius ir aiškinantis, kiek juose gali būti dujų. Kaip tik šiuo metu yra paimti mėginiai, jie tiriami JAV laboratorijose ir tik gavus šių tyrimų atsakymus bus galima tiksliau pasakyti, kiek Lietuvoje aptiktuose sukietėjusio molio sluoksniuose gali būti dujų. Tyrimų atsakymus tikimasi gauti birželį. Iki tol visi skaičiavimai tėra labai preliminarūs ir netikslūs.
„Mes susipažinome su amerikiečių paskelbtomis studijomis, kuriose pateikti skaičiai gan prieštaringi. Sakykime, labai grubūs ir gauti remiantis ne naujausiais duomenimis. Vienur teigiama, kad Lietuvoje gali būti apie 113 trln. kub. pėdų, kitur – kad 72 trln. kub. pėdų dujų. Galima tokiais duomenimis mėtytis, bet jie nepagrįsti, – stebėjosi amerikiečių pateikta studija J.Satkūnas. – Mes atsekėme, iš kur jie gavo tuos duomenis. Tai skaičiai, publikuoti moksliniuose straipsniuose, be to, tai yra 2004 m. duomenys. Jie netgi neturi naujesnių duomenų, nei kad mes turime."
Preliminariais Lietuvos geologų vertinimais, šalyje gali būti apie 11,6 trln. kub. m metano dujų. "Tačiau čia bendras skaičius, kiek gali būti aptiktuose sluoksniuose. Tačiau klausimas, kokią dalį tų dujų pavyks išgauti. Geriausiu atveju gali būti išgaunama tik apie 10 proc. (taigi 1,16 trl. kub. m – red. past.), – skaičiavo vienas LGT vadovų.
Išgauti galima tik ištyrus
A.Sekmokas grįžęs į Lietuvą rengiasi kaip įmanoma paspartinti skalūnų dujų išgavimą. „Grįžęs į Lietuvą siūlysiu Vyriausybei imtis neatidėliotinų žingsnių, kad skalūnų dujų išgavimas Lietuvoje taptų realybe“, – pareiškė ministras.
Tačiau J.Satkūnas nelinkęs skubėti, esą kol kas net neaišku, ar apskritai apsimokės statyti gręžinius ir išgauti dujas iš Lietuvos gelmėse esančių skalūnų. Visa tai bus galima įvertinti tik, kai bus žinoma, kiek dujų gali būti Lietuvos gelmėse. Tada bus galima tiksliau įvertinti ir galimą išgavimo bei pačių dujų kainą.
„Jei pradėsime išgauti, kažkada atsipirktų. Tačiau kol nežinome realaus kiekio, negalime net pasakyti, ar apskritai apsimokės išgauti. Be to, reikia įvertinti kitas išlaidas: juk reikės išgautas dujas patiekti į bendrą dujotiekį, reikės prisijungimo, infrastruktūros", – kalbėjo specialistas ir pripažino, kad norėtų tikėti skalūnų dujų ateitimi Lietuvoje.
„Norėčiau tikėti, kad tai tam tikra reali perspektyva. Mes turime tokią medžiagą ir norėtųsi palaikyti šį optimizmą", – kalbėjo pašnekovas.
Jolita Skinulytė