Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose.
Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.) dabartinių Lietuvos pensininkų būtų tikrai draudęsi kaupiamuoju gyvybės draudimu ir taip pasirūpinę savo finansais senatvėje, jei tik jaunesni būtų turėję tokią galimybę. Dar 27 proc. apklaustųjų teigė, kad greičiausiai būtų rinkęsi kaupti ateičiai savarankiškai.
Patys senatvei kaupti pasirinkdami kaupiamąjį gyvybės draudimą būtų nesiryžę 15 proc. apklausos dalyvių, 22 proc. teigė, kad greičiausiai nebūtų panorę pasinaudoti tokia galimybe, o 12 proc. Lietuvos pensininkų teigė nežinantys, ar būtų pasirinkę šį kaupimo būdą.
„Tai, kad daugiau nei pusė Lietuvos pensininkų, jei būtų turėję galimybę, būtų kaupę senatvei, lemia šiandieninės jų gyvenimo sąlygos ir patirtis, kuomet valstybės mokamos pensijos dažnai neužtenka net elementariausiems poreikiams. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms ar maistui“, – teigia „Compensa Life“ Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.
Anot jo, tai labai akivaizdžiai parodo ir faktas, kad dauguma pensinio amžiaus gyventojų papildomas pajamas skirtų vaistams, būsto išlaikymui, kokybiškam maistui, o ne kelionėms ar pomėgiams, kaip įprasta vakarų valstybėse.
Apklausos duomenimis, tvirtą pritarimą savarankiškai kaupti senatvei dažniau išreiškė pensinio amžiaus vyrai, o moterys kaupiamojo gyvybės draudimo idėją vertino skeptiškiau.
Apklausa taip pat parodė, kad dabartiniams pensininkams gavus vienkartinę 10 tūkstančių litų dydžio išmoką, ji visų pirma būtų skirta sveikatos reikmėms.
Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų. Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrį. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustas ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.
