Lietuvos pašto Tinklo direktorės Inga Dundulienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad pašto tinklo modernizavimą kaimiškose vietovėse bendrovės valdyba patvirtino ir įtraukė į strateginį planą. Tiesa, dėl kilusio didžiulio pasipriešinimo, atsižvelgta į valdančiuosius. Pavasarį turėjusi prasidėti reforma sustabdyta ir jau tariamasi, kurie kaimeliai taps „bandomaisiais triušiais“.
„Atsižvelgdami į visuomenėje kilusias diskusijas, siekiant, kad nauja paslaugų teikimo forma būtų priimtina ir aiški visiems, su Bendrovės valdybos nariais aptarėme pakoreguotą pristatymo, informuojant visuomenę apie pokyčius, planą, kuriame stiprinamas socialinis dialogas su savivalda bei vietos bendruomenėmis“, - informuoja I. Dundulienė.
Tuo tarpu susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, paklaustas ar strategiją visgi nurodo ministerija, ar valdantieji Seime, komentuoja, kad Lietuvos pašto pertvarką buvo numačiusi buvusi Vyriausybė.
„Lietuvos pašto ilgalaikė strategija eiti modernizacijos keliu pilnai atitinka ministerijos lūkesčius. Kartu akcentuojame, kad šią pertvarką pradėjo buvusi Vyriausybė. Natūralu, kad naujai politinei komandai reikia laiko įsigilinti į visus reformos aspektus, todėl visiškai palaikome Lietuvos pašto valdybos poziciją pirmiausia pradėti nuo bandomųjų projektų ir tik įvertinus jų rezultatus spręsti, kokiu keliu bus einama toliau. Lietuvos paštas privalo veikti pagal aukščiausius socialiai atsakingo verslo standartus. Tai praktika, kurios laikosi ir pažangiausios privataus verslo įmonės“, - rašoma viceministro atsakyme.
Aiškėja, kaip vyks pertvarka
Pirmasis reformos etapas bus pradėtas įgyvendinti dar šios vasaros pradžioje. Šiuo metu yra konsultuojamasi su kelių šalies savivaldybių atstovais dėl pirminio naujo veiklos modelio įgyvendinimo. Būtent konsultacijų metu bus atrinkta, kur pirmiausia bus panaikinti stacionarūs skyriai ir darbą pradės ateities laiškininkai.
„Visiškai suprantama, kad naujovės kelia žmonėms tam tikrą nerimą, todėl į šį pokytį žiūrime jautriai ir atsakingai. Iš pradžių lokaliai – keliose šalies savivaldybėse kaimiškų vietovių gyventojams sudarysime galimybes pasinaudoti mobiliųjų laiškininkų teikiamomis paslaugomis.
Vietovės, kur pradės dirbti pirmieji Ateities laiškininkai, bus parinktos bendradarbiaujant su savivalda bei vietos bendruomenėmis. Nuo praėjusių metų planuojamą pašto tinklo kaimiškose vietovėse pertvarką pristatinėjome šalies savivaldybių ir kaimo bendruomenių atstovams“, - sako I. Dundulienė.
Vėliau pertvarka bus plečiama į daugiau vietovių, kurią planuojama įgyvendinti antroje šių metų pusėje.
Kurios kaimiškos vietovės akiratyje atsidurs pirmiausia? Būtent tos, kur dabar stacionarūs paštai gyventojus aptarnauja po 2-4 valandas per dieną.
„Juos pertvarkius, pašto paslaugos būtų teikiamos ten, kur gyventojams yra patogiausia, pavyzdžiui, namuose, iš anksto išsikvietus laiškininką telefonu (laiškininko iškvietimas į namus nieko nekainuos).
Pašto paslaugos ir toliau būtų teikiamos stacionariai – centrinėse kaimiškų seniūnijų vietose gyventojų kasdien lauktų jiems pažįstamas laiškininkas. Taip pat pašto paslaugos, kaip ir dabar, būtų teikiamos per laiškininką, kuris kaip įprasta vykdydamas pašto korespondencijos siuntų, prenumeruojamų spaudos leidinių, pensijų ir socialinių išmokų pristatymą į namus, ir toliau lankytų visus kaimo žmones.
Skirtumas tas, kad dirbant pagal naująjį klientų aptarnavimo modelį, laiškininkas gyventojų namuose galėtų suteikti ir kitas paslaugas, kurios dabar yra teikiamos tik pašte, pavyzdžiui, priimti pašto siuntas išsiuntimui. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus bei socialinę atskirtį išgyvenantiems žmonėms, kurie dažnai net neturi galimybių pasiekti artimiausią pašto skyrių“, - reformos esmę paaiškina I. Dundulienė.
Prižadama, kad kaimų laiškininkai bus aprūpinti ir šiuolaikiškomis darbo priemonėmis, skiriami tarnybiniai automobiliai, didinamas darbo užmokestis ir gerinamos socialinės garantijos.
Anksčiau naujienų portale tv3.lt jau buvo rašoma, kad vykdant šią reformą apie 350 pašto skyrių kaimuose turėtų būti uždaryti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir pašto vadove Lina Minderiene, sutarė laikinai stabdyti projektą ir siūlė atlikti bandomąjį projektą.
„Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – pranešime teigė V.Sinkevičius.
Lietuvos paštas teigė, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų. Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.
