Ūkininkai teigia, kad pasėlių kenkėjai mutuoja, o jų išnaikinti nepavyksta net naudojant augalų apsaugos priemones. Pesticidais prekiaujančios įmonės patvirtina, kad kovai su rapsinių žiedinukų populiacijomis Lietuvoje jau reikia kitokių, kol kas neregistruotų pesticidų. Tačiau būsimos pergalės kaina – labiau užteršta aplinka.
Piktžolės, kenkėjai ir ligos tapo atsparesni
Per pastaruosius du mėnesius „Valstiečių laikraštį“ pasiekė kelių ūkininkų skundai. Susirūpinimą jiems kelia pasėlių kenkėjai, kurių organizmas tapo atsparus bet kokiems pesticidams. „Tai didelė problema, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. – Ypač šiemet insekticidai (pesticidams priskiriami chemikalai kenkėjams naikinti), registruoti Lietuvoje, visiškai neveikia. Purškiame 3–4 kartus, bet negalime išnaikinti rapsinių žiedinukų. Valstybė galėtų leisti ūkininkams naudoti veiksmingesnius, nors ir neregistruotus pesticidus, bet neleidžia.“
Pasak LŪS vadovo, rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus) gali sunaikinti 5–30 proc. derliaus. Viename kvadratiniame metre esą gali būti iki 600 šių vabalų, o aštuoni šios populiacijos atstovai gali sunaikinti iki 3 proc. derliaus.
„Jei iš hektaro tikiesi prikulti 3–4 tonas rapsų ir jei tona kainuoja 1 600 Lt, gali prarasti visą pelną“, – akcentavo J.Talmantas. Ūkininkų lyderis paskaičiavo, kad vieno hektaro nupurškimas insekticidais kainuoja 60–100 Lt, trys purškimai – jau 300 Lt.
Nuo rapsinių žiedinukų žemdirbiai ginasi purkšdami laukus piretroidų klasės insekticidais. Kenkėjo atsparumas piretroidams buvo nustatytas 1999 m. Prancūzijoje. Lietuvoje pirmos atsparios populiacijos rastos prieš 4 metus. Tačiau, be vabzdžių, jau aptinkama ir piktžolių, atsparių herbicidams. „Ypač daug rūpesčių kelia smilguolės ir tuščiosios avižos, – sakė J.Talmantas. – Tai agresyvios piktžolės, dėl kurių gali negauti iki 50 proc. derliaus.“ Atsparumą fungicidams (tai pesticidai augalams apsaugoti nuo ligų) jau įgijo ir septoriozė bei kviečių dryžligė. Šias ligas sukelia patogeniniai grybai Septoria tritici ir Pyrenophora tritici repentis. Pastebima ir pirmų atsparumo triazolams požymių.
Ragina taikyti išimtis
Bendrovės „Kustodija“ atstovas Remigijus Peleckis teigė, kad didžiausią vizualinę žalą šalies pasėliams daro būtent rapsinių žiedinukų populiacijos. „Rapsai šalyje plačiau pradėti auginti apie 1992–1993 m. ir jau dabar daugelis rapsinių žiedinukų individų tapo atsparūs piretroidams“, – sakė R.Peleckis. Pašnekovas tikino, kad išimtiniais atvejais kitų valstybių tarnybos savo žemdirbiams suteikia galimybę naudoti „ne visai švarius“ pesticidus. „Fosforo organiniai insekticidai išnaikintų rapsinius žiedinukus. Šie insekticidai labai kenksmingi aplinkai, bet per porą metų kenkėjus išnaikintume, – sakė R.Peleckis. – Keista, kad Latvijoje leidžiama naudoti pesticidą „Danadim“, o Lietuvoje Valstybinėje augalininkystės tarnyboje jis neregistruotas.“
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė pabrėžė ir kitą priežastį, dėl kurios kenkėjai įgijo atsparumą. „Kaip ir žmogaus organizmas, vabzdžiai bei piktžolės ilgainiui įgyja imunitetą tiems patiems pesticidams. Jei kovai su liga žmogui gydytojas visada paskirs tą patį antibiotiką, ilgainiui jo poveikis susilpnės. Atsiranda rezistencija, pasipriešinimas antibiotikams“, – aiškino ji. Kaip antrą priežastį A.Beniulienė įvardijo nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimą. „Naudojamos neoriginalios, neregistruotos augalų apsaugos priemonės, todėl natūralu, kad neverta tikėtis ir veiksmingumo“, – aiškino ji.
Įregistruota apie 280 produktų
Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos ir „Kustodijos“ siūlymus leisti šalyje laikinai naudoti šiuo metu neregistruotus produktus rapsiniams žiedinukams naikinti. „Neturiu net ką atsakyti į J.Talmanto žodžius. Jis jau daug metų kartoja tą patį, bet iki šiol nesuvokia, kad VAT vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriame aiškiai nustatyta, kurias veikliąsias medžiagas galima naudoti, o kurių negalima. Tai kaip mes to reglamento nevykdysime? – retoriškai klausė VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas. – Mes paprasčiausiai neturime juridinės galios registruoti tai, ką registruoti draudžiama.“
Šiuo metu VAT yra įregistravusi apie 280 augalų apsaugos produktų. J.Grigaliūnas pabrėžė, kad Lietuva galėtų taikyti tam tikras išimtis atskiriems produktams, bet net ir išimtys yra aiškiai apibrėžtos reglamente (EB) Nr.1107/2009. „Pavyzdžiui, galime priimti laikinus sprendimus dėl sandėlių dezinfekcijos ir kitų dalykų, bet net ir iki išimties įsigaliojimo tektų laukti mažiausiai 120 dienų“, – aiškino J.Grigaliūnas.
VAT gali leisti naudoti pesticidus, kurie neregistruoti Lietuvoje, bet registruoti, pavyzdžiui, Lenkijoje arba Jungtinėje Karalystėje. „Tačiau to siekiantieji pirmiausia turi pasirūpinti dokumentacija, įrodančia, kad nenusižengiama reglamentui. Patys ūkininkai iki šiol tų dokumentų nepristatė ir dar mums priekaištauja“, – teigė VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas J.Grigaliūnas.
Nereikia purkšti pirmai progai pasitaikius
Nors atsparumo pesticidams tyrimai kainuoja brangiai ir trunka palyginti ilgai, Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) jau dabar drąsiai konstatuojama, kad rapsiniai žiedinukai piretroidams tapo atsparūs ir Lietuvoje. „Šiemet pirmą kartą žieminiuose rapsuose buvo rasta viena žiedinukų populiacija, labai atspari piretroidams“, – teigė LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Šmatas.
Rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidams tyrimai institute atliekami nuo 2008 m. „Kenkėjų atsparumą insekticidams gali lemti ne tiek jų normos, o per dažnas purškimų skaičius sezono metu, – įsitikinęs R.Šmatas. – Ūkininkai insekticidus nuo žiedinukų dažnai naudoja profilaktiškai, neatsižvelgdami į kenkėjų gausumą, o piretroidų klasės insekticidai yra palyginti pigūs.“
R.Šmatas siūlo insekticidais rapsus purkšti tik tada, kai kenkėjų gausumas pasiekia kritinę ribą, o ne pasitaikius pirmai progai. Pašnekovo nuomone, priešingu atveju vabzdžiai per daugelį generacijų gali įgyti atsparumą insekticidams. „Pagrindinė rekomendacija – nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukams plintant daugiau kaip vieną kartą per sezoną, o jei reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, rekomenduojama kaitalioti įvairių klasių insekticidus, kad kenkėjų organizmai nespėtų prie jų priprasti. Jie gal ir pripras, bet tą pripratimą galima atitolinti“, – aiškino LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo žiedinukų registruota 14 insekticidų, iš jų 11 priklauso piretroidų klasei.
Tirs kolorado vabalų atsparumą
Rapsiniai žiedinukai – tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos ūkininkai. LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas šiais metais planuoja pradėti tirti ir kolorado vabalų atsparumą insekticidams. „Literatūroje nemažai rašyta apie fiziologinius kolorado vabalų gebėjimus prisitaikyti prie jam nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, bulvinių šeimos augalai savo lapijoje turi didelį kiekį toksiškų gliukoalkaloidų. Todėl vabalų evoliucijoje išsivystytė gebėjimas fiziologiškai detoksikuoti ar toleruoti nuodingas medžiagas. Jie nuolat prisitaiko!“ – pasakojo R.Šmatas.
Pasak R.Šmato, įvairiose pasaulio vietovėse kolorado vabalams nustatytas atsparumas daugiau kaip 50 veikliųjų medžiagų, priklausančių 12 skirtingų insekticidų klasėms. Jei atsiras galimybė, mokslininkas planuoja per artimiausius 2–3 metus ištirti Lietuvoje paplitusių kolorado vabalų atsparumą piretroidų ir neonikotinoidų klasių insekticidams. Be rapsinių žiedinukų ir kolorado vabalų, kaip didžiausi kenkėjai įvardijami ir amarai.
Netiria įtakos maisto kokybei
Pastarąjį dešimtmetį jokia šalies maisto kokybės bandymų laboratorija nėra atlikusi tyrimų, kokią įtaką galutiniam maisto produktui daro fosforo organinės kilmės pesticidai.
Tik Agrocheminių tyrimų centras (ATC) prieš daugelį metų nustatė, jog fosforo organiniai pesticidai lieka maiste. „Tuomet bulvėse ir kopūstuose aptikome akteliko liekanų“, – teigė ATC laboratorijos ekspertė Danutė Jadvyga Lubytė.
Tačiau per tą laiką pesticidai tapo agresyvesni, o jų įtaka maisto kokybei – neištirta, nors Lietuvoje pristeigta dešimtys laboratorijų, maisto higienos centrų ir institutų.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) tiriami pesticidų grupei priskiriamų medžiagų likučiai augaliniame maiste (vaisiuose, daržovėse). Tačiau tik nedidelis procentas tyrimų (apie 2 proc. nuo visų atliekamų tyrimų) parodė, kad pesticidų koncentracijos viršija nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas.
„Tai reiškia, kad laukai buvo apdoroti nesilaikant nustatytų instrukcijų, o netinkamai naudojant pesticidus, jų likučių gali likti maiste“, – sakė NMVRVI direktoriaus patarėjas mokslo reikalams Julijonas Petraitis.
Komentaras
Neišnaikinamų piktžolių daugėja
Roma Semaškienė, biomedicinos mokslų daktarė, NORBARAG pirmininkė
Atsparių herbicidams piktžolių kasmet daugėja daugelyje pasaulio šalių. Šiuo metu žinoma apie 200 atsparių piktžolių rūšių. Ypač ši problema aštri JAV, kur pateikiami ilgi sąrašai piktžolių, atsparių herbicidams. Europoje daugiausia atsparių piktžolių rūšių randama Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Kaimyninėje Lenkijoje nustatyta 10 atsparių piktžolių rūšių, Danijoje – 3, Švedijoje – 2. Lietuvoje oficialiai nenustatyta atsparių piktžolių rūšių, tačiau 2010 ir 2011 m. atlikus dirvinių smilguolių atsparumo ALS herbicidams epizodinius tyrimus rastos pirmos atsparios populiacijos. Atliekami bendri tyrimai bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų šalių pagal Šiaurės Baltijos šalių veiksmų su atsparumu pesticidams grupės (NORBARAG) bendras veiklas. Ši grupė susirenka kartą per metus ir išsamiai aptaria atsparumo augalų apsaugos produktams problemas regione, parengia rekomendacijas, kurios pritaikomos konkrečiai šaliai, atsižvelgiant į žemdirbystės sąlygas, atsparumo lygį.
Gediminas Stanišauskas
