Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad situacija aviacijos sektoriuje vis dar įtempta. Šiuo metu Europoje vykdoma tik 20 proc. skrydžių, buvusių iki pandemijos pradžios.
Naujos kryptys ir kainos
Anot jo, optimistiškiausiu scenarijumi į 2019 metų lygį planuojama grįžti 2022 metais.
„Šiais metais planuojama atkurti 50 proc. keleivių srautą, palyginti su 2019 metų srautu. Pirmiausia atsistatys vykstančių atostogauti gyventojų ir emigrantų srautai. Verslo kelionės atsigaus lėčiau, nes šiuo metu visi renginiai, susitikimai vyksta online.
Vasarą planuojame turėti 70 krypčių iš Lietuvos oro uostų, o metų pabaigoje tikimasi, kad krypčių bus 82. Tačiau skydžių atnaujinime gali būti pokyčių, pavyzdžiui, austrų oro linijos neplanuoja atnaujinti skrydžių į Lietuvą. Vis tik atsiras ir naujų maršrutų, skirtų atostogų keliautojams ir emigrantams. Vilniuje bus pasiūlyta nauja kryptis į Santorino sąlą Graikijoje, o Kaune – į Liverpulį Didžiojoje Britanijoje“, – teigė oro uostų atstovas.
Pasak A. Stikliūno, perkant bilietus į populiarias kryptis iš anksto galima sutaupyti, tačiau šiuo metu realybė yra kitokia.
„Keleiviai rezervuoja skrydžius likus savaitei, nes neaišku ar jis įvyks. Jeigu bus palankios aplinkybės konkurencinei aplinkai, galima tikėtis pigių kelionių, tačiau nereikia tikėtis, kad visos kelionės bus pigios.
Jau ir dabar į tam tikras kryptis egzistuoja nemaža paklausa ir skrydžių užimtumas yra nemažas. Pavyzdžiui, emigrantų kryptys irgi yra populiarios, tad čia kainų lygis ir iki pandemijos buvo aukštas ir tikėtina, kad išliks panašus ir šią vasarą. sunku teigti, kad visos kelionės bus pigios, nes ir dabar jau egzistuoja paklausa“, – komentavo oro uostų atstovas.
Oro uostų ir oro bendrovių derybos
Anot A. Stikliūno, žmonės jau nori keliauti, tačiau didinti skrydžių skaičiaus neleidžia pandeminės aplinkybės.
„Skrydžių atsigavimą šiemet lems globaliu mastu įsibėgėjantis vakcinacijos procesas ir su tuo siejamas skrydžių paklausos didėjimas, keliavimo ribojimų panaikinimas Europos sąjungos (ES) šalyse, būsimi technologiniai sprendimai keliautojų sveikatos patikrai (imuniteto sertifikatas), pasikeitę keleivių segmentai ir geografiškai nutolusių tolimesnių maršrutų galimybės“, – aiškino A. Stikliūnas.
Anot jo, šiuo metu oro uostai ir skrydžių bendrovės iš naujo derasi dėl krypčių.
„Visas aviacijos įdirbis, kuris buvo padarytas iki pandemijos dabar lygus nuliui. Viskas daroma iš naujo, oro uostai ir skrydžių bendrovės iš naujo vertina, kuriomis kryptimis apsimoka vykdyti skrydžius.
Lietuvos oro uostai valdo ir nuolat tobulina pagrindinius įrankius skrydžių plėtrai skatinti: taiko rinkliavų nuolaidas, įgyvendina krypčių rinkodaros skatinimo priemones. Taip pat padeda suformuoti tikslingą partnerių paramos portfelį, sudarytą iš skirtingų skatinimo programų ir priemonių“, – komentavo A. Stikliūnas.
Reikalinga parama
Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, bendras paramos dydis skirtas atnaujinti skrydžių kryptis siekia daugiau nei 10 mln. eurų.
„Daugiau nei pusę šios sumos 5,8 mln. eurų sudaro Lietuvos oro uostų investicijos bei planuojamos nuolaidos, kitą dalį skiria mūsų partneriai per įvairias programas: Susisiekimo ministerija skyrė 1 mln. eurų skrydžių skatinimui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi skirti 3,8 mln. eurų.
Pasirinkta strategija leidžia skatinti skirtingas oro bendroves bei taip sudaryti sąlygas konkurencijai Lietuvos oro uostuose, neišskiriant konkrečios oro bendrovės. Pavyzdžiui, Latvija nuėjo kitu keliu ir išskirtinai skatina savo nacionalinę oro bendrovę, į kurią vien 2020 metais turėjo investuoti 250 mln. eurų“, – pastebėjo A. Stikliūnas.
Jo teigimu, dėl oro bendrovių pritraukimo Lietuvos oro uostams tenka konkuruoti su kitais panašaus rinkos dydžio Europos oro uostais.
„Vykdomas skrydžių skatinimo planas suteikia Lietuvos oro uostams konkurencinį pranašumą, todėl efektyviam bendrovių pritraukimo procesui reikalingas nuoseklus, koordinuotas ir ilgalaikis maršrutų plėtros skatinimo ir rizikos su vežėjais pasidalinimo mechanizmas, apimantis visas suinteresuotas šalis. Čia svarbus vaidmuo tenka ir bendram valstybės paramos paketui, turizmo skatinimo organizacijoms, nes bendrovės renkasi ne oro uostą, o šalį, į kurią vykdys skrydžius.
Lietuvos oro uostai valdo ir nuolat tobulina pagrindinius įrankius skrydžių plėtrai skatinti: taiko rinkliavų nuolaidas, įgyvendina krypčių rinkodaros skatinimo priemones. Taip pat padeda suformuoti tikslingą partnerių paramos portfelį, sudarytą iš skirtingų skatinimo programų ir priemonių“, – teigė oro uostų atstovas.
