„2018 metais tikimės perlipti 60 tūkst. skrydžių iš visų trijų oro uostų ir, manome, kad skrydžių skaičius turėtų augti daugiau nei 8 proc. Tai atitinka visos Europos aviacijos tendencijas. 2018 metais dar tikimės visiškai priartėti prie 6 mln. keleivių ir pasiekti 5,9 mln. keleivių skaičių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo įmonės vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Anot jo, tokius rezultatus pavyks pasiekti, nes Vilniaus oro uostas dirbs be sustojimų. Be to, pastaruoju metu parduodama vis daugiau bilietų, todėl keleivių skaičius auga greičiau nei skrydžių.
„Dabar oro linijoms pavyksta parduoti daugiau bilietų ir dėl didesnio lėktuvų užpildymo keleivių skaičius auga greičiau negu skrydžių. (...) 2017 metais Lietuvos oro uostuose į kiekvieną lėktuvą įlipo daugiau žmonių“, – tvirtino D. Voveris.
Į Lietuvos oro uostus pernai atvyko ir išvyko 5,245 mln. keleivių – 10 proc. daugiau nei 2016 metais, o lėktuvai kilo ir leidosi 55,5 tūkst. kartų – 5 proc. daugiau.
Kaip teigė šiandien spaudos konferencijoje bendrovės 2017 m. rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių – 5 proc.
„Net 60 proc., iki beveik 1,2 mln., ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54 proc., t. y. iki 12 tūkst., šoktelėjo ir skrydžių skaičius. Tokius įspūdingus rezultatus lėmė vasarą vykdyta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniuose šalies oro vartuose 35 dienas aviacinė veikla nebuvo vykdoma, o dauguma skrydžių buvo perkelti į Kauną.
Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13 proc.“, – pažymėjo D. Voveris.
Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumenko 1 proc., iki daugiau nei 3,7 mln., o skrydžių srautas sumažėjo 5 proc. ir beveik pasiekė 40 tūkst. Tai gerokai menkesnis neigiamas pokytis nei buvo planuotas dar prieš kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą kiekvieną mėnesį.
Pasak D. Voverio, viena iš itin gerų 2017 m. Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir išaugęs skrydžių krypčių spektras.
Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų – iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską, Grenoblį, Miuncheną, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Geteborgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno – į Neapolį, o iš Palangos - į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Populiariausiomis šalimis 2017 m., į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19 proc. keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9 proc. – į Vokietiją, o 7 proc. rinkosi Norvegiją.
„Daugiausiai aptarnautų keleivių praėjusiais metais rinkosi Londono Lutono oro uostą, o už jo rikiavosi Kopenhaga, Frankfurtas, Londono Stanstedo oro uostas bei Ryga. Šias kryptis dauguma keliautojų renkasi jau keletą metų iš eilės“, – pažymėjo D. Voveris.
Remiantis prognozėmis, tikimasi, kad 2018 m. trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 mln. ribos, o skrydžių skaičius viršys 60 tūkst.
Per metus tikimasi rasti bendrovę, kuri pasiūlys verslo skrydžius į Londoną
Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje gali paaiškėti tarptautinė oro bendrovė, iš Vilniaus į Londoną skraidinsianti verslo klientus. Tam bus skelbiams konkursas, pranešė tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės vadovas Gediminas Almantas.
„Šiandien yra pasirinktas aiškus formatas – PSO, arba Public Service Obligation (Viešosios paslaugos įsipareigojimas – BNS). Jis turi aiškią biurokratinę eigą. Procesą reikia suderinti su Europos Komisija. Tai jau pradėta daryti, kad nepažeisdami valstybės pagalbos taisyklių galėtume tą skrydį įgyvendinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Almantas.
Anot jo, konkursas gali įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
„Deriname su Europos Komisija, deriname su aviakompanijomis ir deriname su oro uostais. Yra pasirinktas oro uostas – Londono Sičio oro uostas. Kai viskas suderinama, įvyksta konkursas ir pradedama operuoti“, – teigė G. Almantas.
Jis neatmetė, kad konkursas nebus skelbiamas, jeigu nė viena aviakompanija juo nesusidomės.
Lietuvos oro uostai jau ne vienerius metus siekia pritraukti tradicinę oro bendrovę, kuri skraidintų iš Londono Sičio, Heatrow ar Gatwicko oro uostų verslui patogiu laiku ir lėktuvais.
Praėjusių metų viduryje G. Almantas teigė, jog iki tol pokalbiai su su kompanijomis „British Airways“, „EasyJet“ ir Latvijos „AirBaltic“ nebuvo vaisingi.
Europos Sąjunga (ES) draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos (EK) leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus, tačiau tai – per menka suma tradicinėms oro bendrovėms.
Šiuo metu į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
